Kodėl slaugytojai vietoje darbo Lietuvoje geriau emigruoja į užsienį, kokio masto iš tiesų yra ši problema ir ar ji sprendžiama, laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininke Jolanta Keburiene ir su Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėju Artūru Šimkumi.
Kaip pasakojo J. Keburienė, kuri pati dirba slaugytoja Ukmergėje, itin didelis slaugytojų trūkumas jaučiamas regionuose, mat ten darbo pasiūla mažesnė, o ir jaunimas mieliau kraustosi į didelius miestus arba emigruoja.
Pasak jos, neseniai buvo atliktas valstybės kontrolės tyrimas, kuriame buvo analizuota, kiek slaugytojų trūksta senyvo amžiaus pacientams slaugos skyriuje. Suskaičiuota, kad vienai slaugytojai teko 3 kartus daugiau pacientų nei priklausytų pagal rekomendacijas.
„Rekomendacijose yra maksimalus pacientų skaičius, koks gali tekti slaugytojai. Tai, įsivaizduokite, kad net 72 proc. slaugytojų teko 3 kartus daugiau. Ir kokybė pacientui suprastėja, nes jis gauna 3 kartus mažiau dėmesio, ir 3 kartus slaugytoja gauna didesnį krūvį. Tos rekomendacijos pritaikytos mūsų šaliai, tai tikrai nėra skandinavų modelis, kur vienam pacientui tenka visa komanda, yra ir slaugytojos, ir jų padėjėjos. Trūkumas yra tikrai didžiulis, jaunų slaugytojų taip pat yra nedaug, dauguma 40–50 metų amžiaus, tad jos tokio krūvio nebelabai pakelia“, – kalbėjo J. Keburienė.
SAM atstovo Artūro Šimkaus teigimu, labai tikslios informacijos, kiek slaugytojų trūksta šiuo metu, ministerija neturi. Tačiau skaičiuoja, kad papildomai reikėtų maždaug 2 tūkstančių slaugytojų.
Nepakeliamas darbo krūvis ir neadekvatus atlyginimas
Tačiau kodėl taip trūksta šios srities specialistų? J. Keburienė sako, kad priežastys kompleksinės ir jų tikrai ne viena. Visų pirma, bloga atmosfera darbo vietose ir mažas atlyginimas.
„Iš tikrųjų, pati atmosfera darbo vietose, nepakeliamas krūvis ir atlyginimas už tokią atsakomybę yra tiesiog neadekvatus. Slaugytoja dirbdama dienos metu, pilnu etatu gauna 700 eurų į rankas. Tai esame labai netoli pažengę nuo minimalios algos. Todėl tas žmogus turi dar pasiimti papildomai darbų, nors ir taip krūvis yra per didelis net vienu etatu. Tai nemotyvuoja ir prasideda ydingas ratas: darbas tampa nepakeliamai sunkus, negali pacientui atiduoti dar daugiau savęs, todėl slaugytoja palieka darbą ir susiranda geriau apmokamą darbą. Vietoje jos niekas neateina, nes yra trūkumas, ir likusioms tenka vėl dar didesnis krūvis“, – laidoje kalbėjo J. Keburienė.
Pašnekovė pastebi, kad SAM rekomendacijos nėra paverstos realybe. Pasak jos, šiuo metu rekomenduojama gydymo įstaigai susiduriant su personalo trūkumu nebepriimti naujų pacientų ir svarstyti apie užsidarymą. Tačiau realybėje tai neveikia ir gydymo įstaiga, nemažindama pacientų srautų, bando „ištempti“ su tokiu pat personalo skaičiumi.
Daugelis slaugytojų kaip didelę problemą įvardina darbdavių, kolegų požiūrį į šią profesiją. Jaunesni kolektyvai, pasak J. Keburienės, į slaugytojas žiūri kaip į komandos dalį, o vyresnio amžiaus gydytojai, deja, bet dažnai į slaugytojas žiūri kaip į patarnaujantį personalą.
„Ir visuomenės nuomonė, formuojama žurnalistų, tikrai neprisideda prie slaugytojos profesijos prestižo. Taip ir aidi antraštės, kaip žmogus atvyko į ligoninę, jis buvo pririštas, o po to jį parsivežė su pragulomis, sužalotą ir panašiai. Patikėkite, niekas nedaro blogiau, visi stengiasi kaip geriau. Po to gauti tokias antraštes ir jas skaityti – tikrai labai nemalonu ir morališkai skaudu, ilgainiui pasidaro perdegimo sindromas, kai nebenori eiti į darbą ir kažką pakeisti“, – kalbėjo slaugytoja.
J. Keburienė pasakojo, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kai slaugytoja lieka viena ne tik visame aukšte, bet ir keliuose slaugos ligoninės pastatuose.
Siūlo įtraukti daugiau slaugytojų padėjėjų
Slaugytojų trūkumas tiesiogiai paveikia ne tik pačias slaugytojas, bet ir pacientus. Prieš kelias savaites laidoje buvusi Seimo narė Jurgita Sejonienė pasakojo, kad nereikėtų atmesti galimybės, jog dėl slaugytojų trūkumo Lietuvoje yra didesnis mirštamumas nuo koronaviruso nei likusioje Europoje.
„Gydytojas yra tas specialistas, kuris diagnozuoja ligą, paskiria gydymą ir jį žiūri. Visa kita atsakomybė tenka slaugytojai. Kiek ji turi laiko, galimybių, tai yra ir vartymas, ir bendravimas, ir aiškinimas. Slaugytoja yra tas specialistas, kuris yra arčiausiai specialisto“, – sakė J. Keburienė.
A. Šimkaus teigimu, SAM žino apie slaugytojų trūkumo problemą ir dabartinės Vyriausybės programoje yra numatytos kelios priemonės, kaip tai išspręsti.
„Viena iš priemonių, tai kompetentingas ir adekvačiai apmokamas sveikatos priežiūros specialistas, slaugytojai taip pat būtų įtraukti į šį sąrašą. Šiam tikslui įgyvendinti yra numatyti tam tikri veiksmai, planuojama sukurti specialistų planavimo ir rengimo valstybinį suformavimą. Taip pat specialistų darbo sąlygų, darbo krūvio, užmokesčio paketą. Nuoseklus darbo užmokesčio kėlimas ir dabar vykdomas, vyksta trišalės darbo sutarties keitimo nutarimas, derybos su ministerija, profesinėmis sąjungomis. Bus parengtas planas dėl teisinių, finansinių ir komunikacinių priemonių, kurios skirtos pritraukti naujus darbuotojus. Šios priemonės išdėstytos per Vyriausybės kadenciją.
Taip pat galvojame pasitelkti daugiau slaugytojų padėjėjų, jie turėtų būti įtraukiami gerokai daugiau į klinikinį darbą, turėtų būti slaugytojo dešinioji ranka. Jie galėtų nuimti nuo slaugytojo rutinos darbus. Įstaigas skatiname turėti daugiau slaugytojų padėjėjų. Dabar turime tokią situaciją, kad 3 slaugytojams tenka vienas slaugytojo padėjėjas pagal tai, kiek jų yra praktikuojančių. […] Šiuo metu kalbamės su gydymo įstaigomis, kitame formate šiek tiek, bet nuolat raginame įtraukti gerokai daugiau slaugytojų padėjėjų“, – laidoje kalbėjo A. Šimkus ir pridūrė, kad slaugytojų padėjėjais galėtų tapti ir akušeriją bei slaugą studijuojantys asmenys.
Jau studijuojant ruošiasi išvykti į Norvegiją ar Švediją
Tuo metu J. Keburienė atsakė, jog dalyvaudama posėdžiuose su Vyriausybe labai didelio geranoriškumo nemato, o ir apie atlyginimų kilimą kalbama labai atsargiai.
„Su ta perspektyva, kiek planuojama juos kelti, tai tikrai nesuvilios slaugytojų pasilikti ar įsidarbinti Lietuvoje. Pasirašyti susitarimai su profsąjungoms ir jie iki šiol nevykdomi, arba vietoje rekomenduoto 5 proc. atlyginimo padidinimo kai kuriose įstaigose yra mažinami atlyginimai, nes nuimami priedai.
Kad ir kokius pažadus gauname iš Vyriausybės, vertiname juos labai atsargiai, nes tie, kurie duoti ankstesnių Vyriausybių, jie irgi turi būti vykdomi. Jei net nesugebama kontroliuoti, kaip įstaigos vykdo tokius įsipareigojimus dabar, tai kodėl turėtume tikėti būsimais planais? Jaunas žmogus, kuris ateina į tokį avilį, kuriame kraunama vis daugiau atsakomybės ir darbų, jis labai greitai pasižiūri ir papurto galvą, kad čia ne jam“, – sakė J. Keburienė.
Pasak jos, jauniems slaugytojams lengviau išvykti į užsienį ir dirbti ten nei laukti čia geresnės algos.
„Ne paslaptis, kad yra kolegijų, kur paraleliai yra mokoma skandinavų kalbos. Slaugytoja studijuoja ir mokosi švedų ar norvegų kalbą. Jie jau dabar ruošiasi išvykti. Arba atlyginimai turi šiemet kilti dvigubai, arba slaugytojus turėsime pakeisti slaugytojų padėjėjais. Arba perkvalifikuoti turimus migrantus, pabėgėlius. Kitos išeities nematau“, – griežtai pasisakė J. Keburienė.