„Lietuvoje įprasta garsiai kalbėti apie krikščionišką pagarbą gyvybei, jos apsaugą nuo pat embriono stadijos iki orios mirties, tačiau susirgus nepagydoma liga, kurią galima pristabdyti ar net stabilizuoti visoje Europoje pripažintais vaistais, jų neįperkantys ligoniai pasmerkti.
Mūsų šalyje kasmet diagnozuojami vos 5-6 plaučių fibrozės atvejai. Iki šiol ši diagnozė skambėjo kaip nuosprendis – paprastai per trejus metus nuo ligos pradžios sergančio žmogaus plaučiai randėja, dėl deguonies trūkumo pradeda sunykti ne tik kvėpavimo sistema, bet ir visas žmogaus kūnas, kol galiausiai žmogus uždūsta. Tačiau prieš penkerius metus sužibo viltis palengvinti ir gerokai pratęsti sergančiųjų gyvenimą: 2011 m. Europos Sąjungos šalys patvirtino, kad vaistas pirfenidonas pristabdo, o idealiu atveju, pradėjus juos vartoti ankstyvoje ligos stadijoje, stabilizuoja plaučių fibrozę“, - rašė vyriškis.
Deja, čia optimizmas ir baigiasi.
„Vienam mėnesiui reikalingos vaistų dozės kaina viršija tūkstantį eurų, o juos vartoti reikia nuolat. Taigi, vidutines pajamas gaunantys žmonės gali tik padūsauti į deguonies aparatą, o jų giminaičiai kaltai nudelbti akis žemyn, pripažindami, kad net sudėjus visas savo santaupas ir turtą galėtų prailginti visavertį gyvenimą savo artimajam nuo kelių mėnesių iki metų.
Peršasi mintis, kad kol kas, ačiū Dievui, nė vienas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas ar jo šeimos narys neserga plaučių fibrozės liga, nes šie vaistai Lietuvoje vis dar nėra kompensuojami, o mūsų sveikatos sistemos funkcionieriai ištisus metus sakosi atliekantys teisines pirfenidono kompensavimo procedūras. Ligonių, sergančių šia liga, Lietuvoje nėra daug, jų gydymas mūsų šaliai kainuotų santykinai nebrangiai – gal kiek vienas ar du Sveikatos apsaugos ministerijos ar Valstybinių ligonių kasų tarnybiniai automobiliai, o gal kaip koks naujai išdažytas klinikų koridorius“, - skaičavo skaitytojas.
Prašymai svarstomi
Susisiekus su Valstybine ligonių kasa, išgirdome tai, ką laiške ir minėjo Tomas. Procedūros dėl šio vaisto įtraukimo į kompensuojamų priemonių sąrašą vis dar vyksta.
„LR Sveikatos apsaugos ministerijos Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijoje yra gauti ir svarstomi dviejų gamintojų prašymai dėl šių vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Taigi tolesnė situacija dėl vaistų kompensavimo priklausys nuo to, kada ir kokį sprendimą komisija priims. Komisijai priėmus sprendimą kompensuoti šiuos vaistus ir jį patvirtinus sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vaistai būtų kompensuojami PSDF lėšomis“, - rašoma VLK atsakyme DELFI.
Vaistai ligą tik pristabdo
Kaip jau skelbėme anksčiau, daugumai pacientų idiopatinė plaučių fibrozė progresuoja lėtai ir stabiliai, tačiau kartais gali pasireikšti paūmėjimai, kurie gali pasibaigti mirtimi arba smarkiai pabloginti plaučių funkciją. Trumpiau gyvena vyresnio amžiaus, rūkantys tabaką, prastesnės fizinės būklės žmonės.
Mokslininkams iki šiol paslaptis, iš kur atsiranda ir kodėl progresuoja ši idiopatinė liga. Pirmasis jos požymis – fizinio pajėgumo sumažėjimas. Žmogus pradeda jausti dusulį dėl fizinio krūvio, kuris anksčiau tokių požymių nesukeldavo. Ligą įtarti galima ir dėl traškėjimo garso, girdimo plaučiuose: karkalai, primenantys celofano šiugždėjimą, arba garsas, panašus į plėšomą lipnią juostelę.
Pasiekiami vaistai ligos neišgydo, tačiau bent jau padeda ją kontroliuoti.
Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvoje jau registruoti du vaistai šiai ligai gydyti, kuriais įmanoma sulėtinti ligos vystymąsi. Yra preliminarių duomenų, kad nauji vaistai gali sumažinti mirties tikimybę. Šie vaistai stabdo ligos vystymosi greitį ir atitolina komplikacijas, tačiau nė vienas medikamentas neištirpdo plaučiuose esančių randų.