Pirmasis artėjančios priklausomybės požymis
Žinia, šiandien jauni žmonės alkoholio paragauja labai anksti – dar būdami paaugliai. Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus Emilio Subatos, jau tokiame amžiuje galima įtarti, kuris iš jaunuolių taps priklausomas. Vienas iš tokių aiškių simptomų yra tas, kad nuo pat pirmųjų bandymų 16-18 metų jaunuolis nevaldo arba blogai valdo išgeriamo alkoholio kiekį.
„Jaunimui gana būdinga išbandyti savo ribas – išgerti tiek, kad būtų nemalonu, bloga, pykintų, galva svaigtų. Be abejonės, šie simptomai paaugliams atsiranda gerokai nuo mažesnio kiekio nei suaugusiems žmonėms. Pirma, paaugliai yra mažesnio svorio negu suaugusieji, o alkoholio koncentracija kraujyje priklauso ir nuo svorio, antra, su alkoholio vartojimo „stažu“ atsiranda organizmo tolerancija alkoholiui, žmogus išgerti gali daugiau, o tas pats alkoholio kiekis tampa mažiau veiksmingas, nesukelia laukiamos euforijos. Taigi jei žmogus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jis ilgiau neapsvaigsta. Paaugliui jau 200 ml stipraus gėrimo yra labai didelis kiekis, sukeliantis sunkų apsinuodijimą.
Jei po tokių nemalonių pasigėrimų jaunuolis ir toliau geria iki perdozavimo – girtumo būklės, koordinacijos praradimo, vėmimo, pykinimo, agresyvumo ir pan., tai jau vienas iš šešių galimos priklausomybės simptomų. Ir jeigu šis požymis faktiškai įgimtas, priklausomybė gali progresuoti labai greitai. Iš dalies tai susiję ir su genetiniu sąlygotumu. Tokių jaunuolių smegenys negauna atgalinio ryšio, kad jų koordinacija sutrikusi, kad jau jiems gana, kad jų organizmas jau prisisotinęs. Tiesiog biologiškai smegenys neduoda tokios grįžtamosios informacijos ir jie laiku nesustoja“, - aiškino medikas.
Antra požymių, bylojančių apie ateityje galimą priklausomybę nuo alkoholio, grupė susijusi su psichosocialinėmis aplinkybėmis. Jeigu žmogus gyvena aplinkoje, kurioje negali atsiskleisti, psichologiškai ar fiziškai traumuojamas, sukaupia daug neigiamų emocijų, pykčio, agresijos, alkoholis gali tapti prieglobsčiu arba protesto išraiška. Taigi jauni žmonės, linkę remtis antisocialinėmis nuostatomis, daryti antisocialinius veiksmus, turintys emociškai nebrandžią, nestabilią, nesavarankišką asmenybę, jaučiantys, kad jų bendraamžiams sekasi geriau nei jiems, patenka į būsimų alkoholikų rizikos grupę.
Kitas iš minėtų šešių požymių – tolerancijos alkoholiui didėjimas. Jis glaudžiai susijęs su pirmuoju: kai žmogus nuolat perdozuoja, organizmas pripranta prie alkoholio ir tolerancija jam didėja – išgerti galima vis daugiau.
„Alkoholis – toksinė medžiaga nervų sistemai, jos neuronams, o jauno žmogaus smegenų struktūros dar tik formuojasi, todėl biologinis ir toksinis alkoholio poveikis jam yra reikšmingesnis. Be to, jei pradedama dažnai gerti nuo paauglystės, nepilnai išsivysto smegenys. Toksiškai alkoholis veikia smegenis ir brandžiame amžiuje, tačiau šiuo atveju žmogaus pasiektas protinis potencialas tiesiog mažėja. O štai paaugliai viršutinės savo galimybių ribos net nepasiekia“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, jau šiek tiek vyresnėje, 20-25 metų jaunuolių grupėje, alkoholis labai padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Jauni žmonės pakliūna į įvairias rizikingas situacijas ir arba patys nukenčia (skęsta, susižeidžia), arba pakenkia kitiems (įsivelia į muštynes, padaro avarijas). Šioje amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai padidėjęs mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų kaip tik ir siejamas su alkoholio vartojimu.
Kada alkoholis tampa problema? Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi labai aiškias rekomendacijas apie standartinių alkoholio vienetų skaičių, kurį galima išgerti per vieną vakarą – ne daugiau penkių. Tai mažiau nei pusantro litro alaus ir iki 200 ml stipraus gėrimo. „Viskas, kas yra virš normos, kelia riziką. Deja, pas mus šios normos labai stipriai viršijamos. Kiek mums tenka kontaktuoti su jaunais žmonėmis, du litrai alaus, netgi stipraus, yra laikoma vos ne kasdiene norma“, - pasakojo E. Subata.
Apie priklausomybės vystymąsi, jos požymius galima išgirsti pačių įvairiausių mitų. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei išgėrus nesimiega, reikėtų labai susirūpinti, kad tampate priklausomi nuo alkoholio.
„Aš nesu girdėjęs, kad yra toks rodiklis. Iš tiesų miego norisi visiems, jei išgeriamas pakankamai didelis alkoholio kiekis, kadangi tai slopinamoji medžiaga. Tačiau išgėrus ne daug, susidaro įspūdis, kad alkoholis veikia aktyvinančiai, atpalaiduojančiai. Mat jis nuslopina įtampą, nerimą, todėl žmogus mažiau varžosi, tampa laisvesnis, todėl ir aktyvesnis“, - svarstė medikas.
Ar alkoholis mums kelia teigiamus pojūčius, priklauso nuo genetikos
Egzistuoja dar vienas genetinis požymis, lemiantis priklausomybę nuo alkoholio arba, atvirkščiai, atgrasumą šiam skysčiui.
„Jeigu genetiškai alkoholis sukelia daugiau neigiamų nei teigiamų pojūčių, žmogus linkęs rečiau jį vartoti. Tokie genetiniai skirtumai tikrai yra ir šiuo aspektu netgi išsiskiria kai kurios rasės. Pavyzdžiui, mongoloidų – kinų, japonų – organizme trūksta tam tikro fermento, todėl alkoholio poveikis jiems netgi nemalonus: žmogus gali jausti veido paraudimo sindromą ir kitokius diskomforto pojūčius. Beje, lietuvių populiacijoje taip pat yra žmonių, kurie šio fermento turi mažiau, todėl alkoholis jiems nėra ta medžiaga, kurią jų organizmas mėgtų. Lygiai tas pats su rūkymu – daug kas pabando rūkyti, bet užsikabina ne visi“, - teigė E. Subata.
Taip pat nustatytas lyties rizikos veiksnys. Mokslininkai vieningai laikosi nuostatos, kad moterys labiau pažeidžiamos nei vyrai ir rizikuoja tapti priklausomos greičiau, kadangi jų organizme daugiau riebalų ir mažiau vandens. Dėl to, kad alkoholis išsisklaido mažesniame kiekyje vandens, jo koncentracija būna didesnė, o tai reiškia, kad jos jų apgirtimo laipsnis nuo to paties alkoholio kiekio gali būti didesnis nei vyrų. Dėl to didėja nelaimingų atsitikimų rizika, taip pat toksinis alkoholio poveikis smegenims ir kepenims.
„Jei žmogus turi genetinį polinkį, jis gali tapti priklausomas per pusmetį. Viskas prasideda nuo pirmo požymio – nesakingo alkoholio vartojimo, kuris kartojasi kas keletą savaičių ar savaitę, vėliau ar anksčiau atsiranda antras požymis – žala sveikatai. Pavyzdžiui, žmogus patiria traumą. Jeigu jis nepaiso šio įvykio ir toliau vartoja alkoholį, tai jau trečias priklausomybės simptomas, o visų trijų simptomų derinys jau leidžia diagnozuoti priklausomybės sindromą, todėl jau nereikėtų laukti ketvirto simptomo – abstinencijos būklės atsiradimo, kai ryte norisi sveikatą „taisyti“ alkoholiu. Penktas simptomas – tolerancijos alkoholiui padidėjimas. Tiesa, jei žmogus reguliariai vartoja alkoholį, jis gali atsirasti gana greitai. Šeštasis simptomas pasireiškia ne visiems – tai įkyrus noras išgerti, nuolatinė kova su šiuo troškimu ir galiausiai pralaimėjimas. Šis požymis paprastai išryškėja vėlai, kai žmogus jau tikrai visiškai priklausomas nuo alkoholio“, - dėstė pašnekovas.
Vis dėlto priklausomybių ligų specialistas patarė susirūpinti pastebėjus jau patį pirmą, pagrindinį priklausomybės nuo alkoholio simptomą – kai nebesugebama adekvačiai kontroliuoti alkoholio vartojimo intensyvumo ir pabaigos. Padėtis šiuo aspektu, jo teigimu, tragiška: daugelis jaunų žmonių jau turi tokį simptomą. Pagal oficialią statistiką, priklausomybės nuo alkoholio sindromas Lietuvoje nustatytas kas dešimtam vyrui ir kas penkiasdešimtai moteriai.
Didžiausias priklausomybės draugas – sidras
Visi su alkoholio sukeltomis pasekmėmis dirbantys medikai nerimauja, kad tarp jaunimo labai populiarus sidras – neretai savo draugystę su alkoholiu jaunuoliai pradeda būtent nuo jo. Blogiausia, kad šį gėrimą jie laiko beveik limonadu ir nekontroliuoja išgeriamų kiekių.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Sigita Goštautaitė DELFI pasakojo, kad sidras yra tokio pat stiprumo, kaip alus.
„Tenka susidurti su žmonėmis, kurie per dieną išgeria iki 5 litrų sidro. Tiesiog gurkšnoja jį po truputį, dėl to nuolat jaučiasi šiek tiek apsvaigę ar euforijoje. Kai pakliūna pas mus, jau linksma nebūna. Nors kepenis alkoholis suėda ne iš karto, reikia keleto metų stabilaus vartojimo, mes matome tikrai daug įvairaus amžiaus pacientų, kurių komplikacijas sukėlė silpnieji gėrimai, tarp jų ir sidras. Didžiausia sidro bėda, kad jo poveikis kaupiamasis. Iki komos paprastai apsinuodijama nuo stiprių gėrimų, o nuo sidro tiesiog nejučia vystosi priklausomybė.
Labai dažnai jaunimas pradeda nuo sidro, o po to pereina prie stipresnių gėrimų. Reikia žinoti, kad sidras – ne limonadas, nors dažnai pateikiamas būtent taip. Alus, sidras – taip pat jau labai priklausomų žmonių gėrimas, kurie stipresniam alkoholiui nebesukrapšto pinigų. Be to, su silpnaisiais gėrimais susijusi trečioji alkoholizmo stadija. Vystantis alkoholizmui, iš pradžių didėja tolerancija alkoholiui, žmogus gali išgerti vis daugiau, tačiau paskutinėje stadijoje ši tolerancija vėl ima mažėti, kadangi trinka kepenų veikla. Taigi žmogui užtenka mažesnių alkoholio kiekių ir jis vėl pereina prie silpnesnių gėrimų“, - aiškino medikė.