Lydia Bourouiba – mokslininkė, visą savo karjerą skyrusi būtent čiaudulio tyrimams. Ši matematikos ir fizikos specialistė vadovauja mokslininkams iš Masačusetso technologijų universiteto, kurie tiria labai įdomią sritį – skysčių dinamiką. Trečiadienį jos komanda išplatino sulėtintą čiaudulio vaizdo įrašą. Jis ne tik neįtikėtinai žavingas, bet ir svarbus. Jį galite pažiūrėti čia.

Infekcinės kvėpavimo takų ligos vis dar pirmauja infekcinių ligų sąraše. Dažniausiai jos plinta čiaudint ir kosint“, – sako L. Bourouiba.

Perpratę, kas vyksta čiaudint, anot mokslininkės, specialistai galės geriau suprasti, kaip galima užkirsti kelią mikrobų kelionei nuo sergančiojo prie sveiko žmogaus.

Kuo daugiau sulėtintų sprogimus primenančių čiaudulio vaizdo įrašų žiūrėjo mokslininkai, tuo geriau suprato, kad šis procesas – itin sudėtinga fizikos schema.

„Šiame čiaudulio debesyje daugybė skirtingo dydžio lašelių, jis visas sudarytas iš karšto ir drėgno oro. Be to, jis juda tarsi sūkurys, o tai reiškia, kad juda labai labai greitai“, – teigia ekspertė ir priduria, kad sąlygos aplinkoje, kuriose čiaudima, taip pat lemia šios oro masės judėjimą.

Mums kartojama, kad reikėtų atsitraukti nuo čiaudinčiojo, tačiau niekas tiksliai neįvardija, kiek.

Pavyzdžiui, žmonės mano, kad atsidurti už metro ar dviejų nuo čiaudinčiojo jau yra pakankamai saugu, tačiau, kaip išsiaiškino mokslininkai, to tikrai per maža. Esant tam tikroms sąlygoms, čiaudulio lašeliai per kelias sekundes gali nukeliauti net į kitą kambario pusę. Be to, kelias minutes gali tvyroti ore.

„Tiesą sakant, tai gana neįtikėtina, kad čiaudintis žmogus gali išvystyti tokį greitą oro srautą, sudarytą iš tokio didelio kiekio skirtingų lašelių“, – sako L. Bourouiba.

Čiaudulys – neįtikėtas būdas apsišvarinti, tačiau ir didelis pavojus, tvirtina mokslininkė, kol kas tirianti tik sveikų žmonių čiaudulio mechanizmus. Nepaisant to, mokslininkai jau rengiasi žymiai įdomesniam eksperimentui, kuriam čiaudės gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis sergantieji. Ketinama tyrimą vykdyti specialioje patalpoje, kur būtų galima kontroliuoti drėgmę, oro judėjimą ir temperatūrą. Ir, savaime suprantama, filmuoti procesą. Pagrindinis mokslininkų tikslas – išsiaiškinti, kaip čiaudulio lašeliai keliauja esant skirtingoms sąlygoms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)