Lietuvoje 2018 m. mirė 39 574 žmonės, t. y. 568 asmenimis mažiau negu 2017 metais. Išankstiniais duomenimis. 1000 gyventojų 2018 m. teko 14,1 mirusiojo (2017 m. – 14,2/1000 gyventojų). Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – 2018 m. sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 55,4 proc., nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų mirties priežastys
2018 m. Lietuvoje mirė 19 024 vyrai, lyginant su 2017 m. – 262 vyrais mažiau. Daugiausia (47,3 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1 pav.), iš kurių 63,9 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.
Nuo piktybinių navikų 2018 m. Lietuvoje mirė 4 424 vyrai, t. y. 23,3 proc. visų mirusių vyrų. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 21 proc., priešinės liaukos – 11,8 proc., skrandžio – 7,8 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,5 karto daugiau vyrų negu moterų. 9,9 proc. visų 2018 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių.
Iš 1 878 vyrų 55 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 28,9 proc. – nuo savižudybių (543). Mirusių nuo išorinių mirties priežasčių vyrų skaičius, lyginant su 2017 m., sumažėjo 7,8 proc.
Moterų mirties priežastys
2018 m. Lietuvoje mirė 20 550 moterų, lyginant su 2017 m. – 306 moterimis mažiau.
Daugiausia moterų (62,9 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,1 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, o 26,2 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.
Nuo piktybinių navikų 2018 m. mirė 3 604 moterys – tai sudarė 17,5 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (14,5 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (7,5 proc.) ir kiaušidžių (7,3 proc.) piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2018 m. mirė 880 moterų – tai sudarė 4,3 proc. visų mirusių moterų. Dažniausia moterų mirčių nuo virškinimo sistemos ligų priežastis – lėtinės kepenų ligos.
Nuo išorinių mirties priežasčių 2018 m. mirė 740 moterų – 3,6 proc. visų mirusių moterų. Pagrindinės moterų išorinės mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai (505 atvejai) ir savižudybės (140 atvejų).
Mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių moterų skaičius 2018 m., lyginant su 2017 m., sumažėjo 4,3 proc.
Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys
Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų).
Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,2 proc.) ir tyčinių susižalojimų (6,3 proc.) (1 lentelė).
Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 10,9 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, moters lyties organų piktybinių navikų – 9,9 proc., virškinimo organų piktybinių navikų – 8,6 proc.
Vaikų mirties priežastys
Per pastaruosius ketverius metus stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus sumažėjimas (nuo 2014 m. šis skaičius sumažėjo 34,1 proc.). 2018 m. mirė 89 1–17 metų amžiaus vaikai (53 berniukai ir 36 mergaitės).
Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės mirties priežastys (48,3 proc.), piktybiniai navikai (14,6 proc.) ir nervų sistemos ligos (7,9 proc.).
Nuo išorinių mirties priežasčių 2018 m. mirė 43 vaikai (31 berniukas ir 12 mergaičių) – tai yra 7,5 proc. daugiau, lyginant su 2017 m.
2018 m. mirė 96 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2017 m., 11 kūdikių daugiau.
2018 m. iš viso mirė 55 berniukai ir 41 mergaitė. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (43,8 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (36,5 proc.).