Lietuvos gydytojų sąjungos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 37 tūkstančius medikų – 25 tūkstančiai slaugytojų ir 12 tūkstančių gydytojų.
Pagal 2017 metų duomenis, Anglijoje dirba apie 976 tūkstančiai medikų, kitų tautybių atstovų – apie 139,469, tai – apie 12,5 proc.
Beveik 1 proc. Anglijos NST sudaro lietuviai. Procentinė dalis, atrodo, nedidelė, bet už jos slypi 1 117 Lietuvos medikai. Tai daug ar mažai? Pasisakė LGS viceprezidentė Laimutė Vaidelienė, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) narys Vytautas Kasiulevičius ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas (JGA) Martynas Gedminas.
Emigruoja ne tik į Didžiąją Britaniją
„1 117 Lietuvos medikų Anglijoje – manęs nestebina, nes tokia yra realybė, – sakė LGS vicepreidentė L. Vaidelienė. – Žinoma, apmaudu, kad tiek žmonių yra išvažiavę iš Lietuvos ir yra akivaizdu, kodėl jie taip padarė. Medikų atlyginimai čia labai maži. Jei lygintume su estais, tai minimalų gydytojų atlyginimą 1500 Eur jie nusistatė jau prieš keletą metų, kai pas mus tik vidutinis siekia 1 500 Eur, o pagal minimalų medikų atlyginimą mes esame paskutiniai Europoje. Taigi, yra priežasčių dėl ko jie važiuoja.“
L. Vaidelienė pabrėžia, kad lentelėje matyti, jog Anglijoje kur kas mažiau dirba mūsų kaimynų – latvių (451), estų dar mažiau – 162.
„Tačiau to negalime lyginti, nes greičiausiai estai važiuoja dirbti į Suomiją ar kitas šalis, – sakė L. Vaidelienė. – Todėl negalima vienareikšmiškai sakyti, kad lietuvių daugiausiai emigruoja. Spekuliuoti, tai daug ar mažai, nebūtų galima, nes tai yra vienos šalies duomenys.
Jei pažiūrėtume, kiek Lietuvių vis yra emigravę į Skandinaviją, kur neabejoju, kad ten net ir daugiau dirba lietuvių medikų. Tai didžiulė problema, bandome ją spręsti.“
Yra logiškas paaiškinimas
V. Kasiulevičiaus toks lietuvių medikų skaičius Anglijoje taip pat nenustebino. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje kasmet iš apie 400 studijas baigusių gydytojų, apie 20 proc. emigruoja, o kur dar tie, kurie išvažiuoja kurį laiką dirbę Lietuvoje. Išvažiuojančių slaugytojų skaičius, ko gero, dar didesnis.
„Emigravusių medikų skaičius nesusidaro staiga, jis susidarė per paskutinius 20 metų, todėl logiška, kad didžioji dalis apsistoja Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Dabar šiek tiek pasikeitė kryptys – Vokietijoje daugėja medikų iš Lietuvos, nes anksčiau ši šalis emigrantų neįsileisdavo, – pasakojo LMS narys. – O Didžioji Britanija buvo gana atvira, medikų migracija prasidėjo į šią šalį prasidėjo dėl kelių priežasčių – reguliavimas buvo patogesnis, o taip pat ir kalba – didžioji dalis mūsų, medikų, mokykloje mokėmės anglų kalbą, didžioji medicininės literatūros dalis taip pat anglų kalba.
Medikų trūkumas Didžiojoje Britanijoje jaučiasi, todėl jie labai stengiasi. Nepaisant to, kad tai atrodo garbinga ir prestižinė profesija, jauni žmonės vengia jos rinktis, nes tai yra labai sunkus ir atsakingas darbas.“
V. Kasiulevičius pabrėžė, kad Lietuva yra tokioje pat situacijoje kaip ir kitos Vakarų šalys – ypač atokiuose rajonuose, nutolusiuose nuo didžiųjų šalių miestų kenčia gydytojų ir kitų medicinos specialistų trūkumą.
Kaip spręsti?
JGA prezidentą M. Gedminą šis lietuvių, dirbančių Anglijoje, skaičius nustebino.
„Ar pagerėtų situacija šiems žmonėms sugrįžus į Lietuvą? Pagrindinės problemos, sąlygojančios dideles eiles ir kitus sistemos skaudulius yra prasta sveikatos sistemos resursų vadyba ir valdysena, – sako M. Gedminas. – Lietuvoje paskutinius metus, net ir su emigracijos apimtimis, didėja absoliutus praktikuojančių gydytojų skaičius. Europos šalyse turime bene didžiausią gydytojų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, tačiau suteikiame kur kas mažiau paslaugų. Akcentuojant, jog trūksta gydytojų, yra nukreipiamas dėmesys nuo esminių problemų – blogo valdymo.
Visiems emigravusiems gydytojams grįžus į Lietuvą mums, panašu, net pritrūktų darbo. Labai sunkiai galėtume galvoti ir apie atlyginimų didėjimą.“
Jaunasis gydytojas pastebi, kad Lietuvoje vis labiau ryškėja slaugytojų trūkumas.
„Jau dabar mūsų gydytojų ir slaugytojų santykis yra labai žemas, o mūsų kolegas masiškai pritraukia emigruoti tuo užsiimančios kompanijos. Lietuvos valstybei labai rimtai reikia peržiūrėti slaugos darbuotojo darbo sąlygas, jei norime, kad po kelių metų dar liktų žmonių, kurie ištvertų šią sistemą.“
Pasak M. Gedmino, norint, kad emigruojančių Lietuvos medikų skaičius mažėtų, reikia aiškių taisyklių, apsisprendimų ir vizijos.
„Jaunieji medikai nori žinoti, kaip Lietuva vertina sveikatos specialistus. Pirmas žingsnis tam – bazinių medikų atlyginimų (tarifų) patvirtinimas Lietuvoje. Kitas labai svarbus žingsnis – pagaliau planuoti medikų poreikį Lietuvoje, – pasakojo M. Gedminas. – Ir ne tik rezidentūros vietų ar jau baigusių specialistų poreikį, bet ir pačių medicinos studentų – kiek jų kasmet reikia valstybei, kad būtų patenkinti realūs šalies poreikiai, o perspektyviausi jaunieji protai, pasirinkę pasaulyje prestižinę specialybę, Lietuvoje nesusidurtų su situacija, kuri juos verčia galvoti apie emigraciją.“