Nuovargį jaučia net ir po poros mėnesių
Gydytojos teigimu, iš pradžių reikėtų atskirti 2 kategorijas pacientų – viena dalis, kurie persirgo labai lengvai, panašiai, kaip susirgę viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kai jiems simptomai pasireiškė labai trumpam ir jie ligoninėje negulėjo. Tokių pacientų sveikata šiuo metu nėra stebima gydytojų.
Antra dalis pacientų – kurie sirgo sunkiai, jiems buvo patvirtintas plaučių uždegimas ir dėl koronaviruso buvo stacionare, tai reiškia, gulėjo ligoninėje. Šie žmonės dabar yra stebimi gydytojų. Tarp šių gydytojų ir „Delfi“ pašnekovė pulmonologė Edita Strumilienė.
„Iš patvirtintų pacientų, kurie persirgo COVID-19 pneumonija, po mėnesio ar dviejų, daugiau nei 80 proc. turi visokių nusiskundimų, jų savijauta tikrai nebūna visiškai gera. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, bendru silpnumu, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, žmogus sako, kad negali grįžti į darbą, nes negali gerai įkvėpti, pasireiškia stiprus nuovargis nuo pat ryto. Tokie dalykai jiems labiausiai trukdo grįžti į įprastą gyvenimą“, – kalbėjo E. Strumilienė.
Daliai pacientų, persirgusių COVID-19 išsivysto plaučių fibrozė. Kol kas dar negalima tiksliai pasakyti, kokiai daliai taip įvyksta, kadangi šiam pakitimui išsivystyti reikia laiko. Gydytoja pulmonologė pasakoja, kad pakitimai, kurie matomi nuo ligos praėjus tik mėnesiui, gali dar nyktį ir mažėti.
„O fibrozė jau yra randas, jau liekamieji pokyčiai. Iš pas mane atvykusių pacientų, juos ištyrus radiologiniu būdu, pakitimai buvo daugiau nei 60 proc. Vis dėlto ne visus juos būtų galima pavadinti fibroze. Fibrozė, kuri turės liekamųjų reiškinių visam gyvenimui, mano paskaičiavimais iš mano pacientų, yra maždaug iki 18 proc., – pasakojo E. Strumilienė.
– Bet, kad žinotume tiksliau ilgalaikius padarinius, turi praeiti tam tikras laikas – 3 ar 6 mėnesiai, galbūt metai. O kadangi Lietuvoje infekcija dar ne taip seniai prasidėjo, tai tuos pakitimus dar sunku vertinti, organizmas dar turi laiko atsistatyti, kad tos pasekmės, kurios liks, jau būtų aiškiai matomos.“
Gydytojos teigimu, kai kuriems žmonėms šie pakitimai sukels ir ženklų kvėpavimo sutirkimą.
„18 proc. yra tikrai nemažai. Turint galvoje tai, kad dauguma pacientų buvo iki 70 metų, darbingi žmonės. Aišku, ne visi šie pakitimai yra tokie, kad sukeltų ženklų kvėpavimo pakitimą, bet dalis ir tokių yra“, – kalbėjo pašnekovė.
Kas sukelia šiuos pakitimus kūne?
Plaučių fibrozę gali lemti įvairūs veiksniai, sako gydytoja. Vienas iš jų – labai sunkus, užsitęsęs plaučių uždegimas, kuris vėliau ir sukelia šio organo surandėjimą. Tas pats vyktų ir bet kokiame kitame organe, jei jame būtų ilgas uždegimas.
„Tad, jei plaučiuose dėl COVID-19 buvo sunkus uždegimas, jei žmogus sirgo ilgai, prisideda dar ir antrinės bakterinės infekcijos. Taip pat yra genetinis polinkis vieniems žmonėms labiau formuoti randus nei kitiems, tai lemia greitesnę plaučių fibrozę“, – sakė E. Strumilienė.
Kai kurie atvykę pacientai jau prieš susergant koronavirusu turėjo kitų, lėtinių plaučių ligų – bronchektazių. Pavyzdžiui lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar sisteminės jungiamojo audinio ligos, kurios pažeidė plaučius.
„Tie pakitimai, kurie jau buvo, prasidėjus koronaviruso infekcijai ir uždegimui, gali pradėti progresuoti“, – sakė E. Strumilienė
Taip pat ir plaučių fibrozė gali būti likusi po kitų ligų dar prieš susergant koronavirusu, bet žmogus su šia liga gali gyventi visavertį gyvenimą ir būti aktyvus.
„Vis dėlto, jei tai apima didesnį plaučių plotą, sumažėja plaučių tūris, sutinka plaučių paslankumas, dujų apykaita, tokiu atveju žmogus jaučia simptomus. Jaučia, kad kad sunku įkvėpti, kad negali būti toks fiziškai aktyvus kaip seniau, nes jo aktyvią veiklą riboja dusulys, oro trūkumas, padažnėjęs širdies plakimas, – kalbėjo E. Strumilienė.
– Jei tų pakitimų apimtis nedidelė, žmogus gali normaliai gyventi visavertį gyvenimą. Turbūt dauguma ne itin sunkiais COVID-19 plaučių uždegimais persirgusių žmonių bus be liekamųjų reiškinių. Kažkuriai daliai persirgusių tie reiškiniai liks.“
Deja, plaučių fibrozė nėra pašalinama – ji lieka visam gyvenimui. Vis dėlto patys plaučiai gali padėti truputį sau atsistatyti.
„Pavyzdžiui, po MERS epidemijos, buvo stebėta, kad atsistatymo procesai plaučiuose vyko iki 2 metų. Reiškia, kažkiek pažeidimo atsistato, nes plaučių gebėjimas atsistatyti yra tikrai nemažas. Tačiau dalis pažeidimo vis tiek liks, – pasakojo pašnekovė.
– Dėl kitų simptomų – yra žinoma, kad ir po sunkios eigos gripo išlieka lėtinio nuovargio sindromas, toks kaip raumenų silpnumas, nuovargis, kai žmogus skundžiasi, kad nėra jėgų ir sunku dirbti. Dažniausiai tokie simptomai po truputį išnyksta patys žmogui sveikai maitinantis ir kažkiek didinant fizinį krūvį. Bet, jei tai yra darbingo amžiaus žmogus, o jo simptomai užsitęsia iki pusės metų, tikriausiai suprantate, kad jo darbo našumas, gyvenimo kokybė tikrai kurį laiką būna prastesnė.“
Išgydyti plaučių fibrozę galimybių nėra
Kol kas, pasak E. Strumilienės, pacientai persirgę sunkia COVID-19 forma labiau stebimi nei gydomi. Be to, gydyti jau susiformavusią plaučių fibrozę nėra vaistų.
„Bet pasaulyje yra ir vaistų, kurie tiriami ir tikimasi, kad galbūt jie galėtų sustabdyti fibrozės formavimąsi. Jei tie vaistai pasiteisins, galbūt ateityje turėsime tokį gydymą, kad rizikos grupės pacientams bus galima jį paskirti ir užkirsti kelią didesniems liekamiesiems reiškiniams. Šiuo metu plaučių fibrozės specifinio gydymo nėra“, – pasakojo pašnekovė.
Dar nėra iki galo aišku, kam didesnė rizika, kad persirgus koronavirusu liks liekamieji reiškiniai. Vis dėlto, pasak gydytojos, didesnė tikimybė, kad liekamieji reiškiniai liks tiems, kurie persirgs sunkia COVID-19 forma, patirs didelės apimties plaučių pažeidimą, kuriems reikės plaučių ventiliacijos, ypač tiems, kuriems ilgai reikės papildomo deguonies ir ilgo gydymo reanimacijoje.
„Bet persirgti sunkia ligos forma gali visi, nebūtinai vyresnio amžiaus ar iš rizikos grupės. Pas mane atėję žmonės visi buvo iki 70 metų, o dauguma iki 65“, – pridūrė E. Strumilienė.