O galbūt esate vieversys, kuriam tenka dirbti vakarais ir naktimis?

Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, išsiderinęs biologinis laikrodis padidina vėžio, širdies ligų ir antro tipo diabeto bei kūno masės didėjimo tikimybę.

Praėjusį mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad labiau apšviestuose miegamuosiuose miegančios moterys būna dažniau linkusios tukti. Tai galimai susiję su žmogaus biologinį laikrodį klaidinančiu ryškiu apšvietimu vakare, kuris gali didinti apetitą bei metabolizmą, rašo „The Daily Mail“.

Miegą tiriantys mokslininkai įspėja, kad didėjantis visą parą budria išliekančios visuomenės poreikis reiškia, jog mes nuolatos nepaisome savo biologinio laikrodžio.

„Daugelis žmonių net nesuvokia, jog jiems trūksta miego“, - patikino Oksfordo universiteto neurologijos profesorius Russellas Fosteris.

„Tačiau jei ryte tam, kad pabustumėte, jums reikia žadintuvo, jums turbūt trūksta miego, o jūsų biologinis laikrodis išsiderinęs“, - tęsė R. Fosteris.

Taigi ką daro mūsų biologinis laikrodis ir kodėl tai svarbu mūsų sveikatai?

Dėl elektroninių laiškų skaitymo lovoje galite susirgti

Pirmenybės teikimas rytui arba vakarui bei miego poreikis iš dalies yra įgimtas.

„Už biologinio laikrodžio veikimą atsakingi keliolika genų“, - pasakojo Sario universiteto profesorius Ianas Archeris.

Anot I. Archerio, genas PER3 – esminis faktorius, lemiantis tai, ar žmogus yra vieversys ar pelėda.

„Galima ilgoji arba trumpoji šio geno versija“, - sakė jis. Turite dvi šio geno kopijas – vieną paveldėjote iš motinos, kitą – iš tėvo“, – tęsė jis.

„Išsiaiškinome, kad dvi ilgąsias PER3 geno versijas turintys asmenys linkę būti vieversiais, o dvi trumpąsias šio geno versijas turintys asmenys – pelėdomis“, - atlikto tyrimo rezultatais dalinosi mokslininkas.

„Apie 10 proc. žmonių turi vieversių, o 45 proc. – pelėdų kombinaciją“, - sakė I. Archeris.

„Visiems kitiems būdingos tiek vieversių, tiek ir pelėdų savybės“, - pridūrė jis.

Tačiau profesorius Jimas Horne‘as iš Lafboro universiteto Miego tyrimų centro įsitikinęs, kad dažnai šie skirtumai susiję su saviįtaiga.

„Žmonės, manantys, kad jie yra pelėdos, galimai per daug stimuliuoja save vakare, pavyzdžiui, vartoja per daug kofeino. Taip pat tai gali būti susiję su ryškia ekranų skleidžiama šviesa ar lovoje skaitomais elektroniniais laiškais bei naudojamais prietaisais.

„Dėl ryškaus apšvietimo naktį jūsų biologiniam laikrodžiui gali būti siunčiami neteisingi signalai“, - įsitikinęs profesorius Phyllisas Zee iš Northwestern universiteto Miego tyrimų centro.

Kitaip tariant, gali būti, kad nesate pelėda, o mieguisti jaučiatės, nes jūsų biologinis laikrodis yra suklaidintas. Dėl to gali sutrikti ir kitos organizmo funkcijos, o tai gali turėti įtakos ligų atsiradimui.

Iki elektrinio apšvietimo atsiradimo mūsų gyvenime skirtumai tarp vieversių ir pelėdų buvo kur kas mažiau pastebimi.

„Nebepraleidžiame visos dienos lauke ir galime įjungti apšveitimą kada tik norime, todėl mūsų biologinis laikrodis negauna signalų, būtinų tam, kad mūsų organizmai prisiderintų prie mus supančio pasaulio“, - įsitikinęs chronobiologas bei miego tyrimus atliekantis mokslininkas iš Miuncheno universiteto Tillas Roennebergas.

Anot mokslininko, būtent tai turi įtakos skirtumams tarp mūsų biologinių laikrodžių. „Genetiniai mūsų biologinių laikrodžių skirtumai didėja“, - patikino T. Roennebergas.

„Kai kurie tipiniai vieversiai pradeda dieną šešiomis valandomis anksčiau nei dauguma žmonių, o tipinės pelėdos – šešiomis valandomis vėliau nei dauguma“, - tęsė jis.

„Praeityje vieni kitiems buvome daug artimesni – mus skyrė vos pora valandų“, - patikino T. Roennebergas.

Ar turėtume į darbą eiti vėliau?

Anot profesoriaus, teoriškai mūsų biologinių laikrodžių skirtumai neturėtų kelti pavojaus sveikatai, jei galėtume gyventi pagal biologinio laikrodžio diktuojamą ritmą.

Tačiau nepaisant to, kad mūsų biologiniai laikrodžiai laikui bėgant stipriai pasikeitė, darbo valandos bei kėlimosi laikas – ne.

Taigi vėliau miegoti einantys žmonės dažnai jaučiasi neišsimiegoję, nes anksti ryte jiems tenka keltis ir eiti į darbą.

Dėl nuolat patiriamo miego trūkumo pelėdos tipo žmonės linkę persivalgyti, rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus tam, kad pralinksmėtų ar prasiblaškytų.

Ar įmanoma pergudrauti biologinį laikrodį?

Nors genų variacijų pakeisti neįmanoma, galima kontroliuoti savo pelėdos ar vieversio pradą, jei tai būtina dėl jūsų socialinio gyvenimo bei darbo grafiko – tai padės išsaugoti sveikatą.

„Ryškus apšvietimas – tai stipriausia jėga, galinti koreguoti jūsų biologinį laikrodį“, - įsitikinęs profesorius R. Fosteris. Taigi jei esate pelėda, tačiau jums tenka keltis anksti, pasistenkite ryte kuo ryškiau apšviesti patalpas, kuriose esate.

Knygos „The Sleep Book“ autorius Guy Meadowsas pataria miegoti su neužtrauktomis užuolaidomis, o tik atsikėlus rekomenduoja pabėgioti arba pasivaikščioti.

„Taip pat galite pusryčiauti įsijungę šviesos terapijos lempą, tokiu būdu paskatinsite savo organizmą išskirti hormoną kortizolį.

„Tam, kad atsikeltų anksčiau, pelėdos turėtų vengti per didelio aktyvumo vakarais bei naudoti blankesnį apšvietimą – prieš pat miegą valantis dantis nepatartina jungti ryškaus apšvietimo vonioje“, - patarimus dalijo jis.

„Vieversiams, kuriems tenka dirbti vėlai, rekomenduojama aktyviai leisti vakarus, pavyzdžiui, lankytis sporto salėje bei vakare rinktis ryškesnį apšvietimą“, - rekomendavo G. Meadowsas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)