Patrauklioje pakuotėje – mirtini nuodai

Buitinės chemijos priemonėmis sunkiai apsinuodiję vaikai Santariškių klinikų Vaikų ligoninės specialistams – ne naujiena. Neseniai jie ir vėl iš mirties nagų traukė koncentruotų skystų skalbimo miltelių maišelio turinio paragavusį keturmetį. Spalvinga skalbiklio kapsulė labiausiai pažeidė berniuko inkstus. Specialistai perspėja apie mirtiną šių priemonių pavojų – ne vietoje padėti skalbikliai ir valikliai gali sukelti ir neįgalumą, kuris taps viso gyvenimo našta.

Apsinuodijimų skalbikliais daugėja

Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Vilmanta Burokienė pastebi, kad šiuo metu gausiai reklamuojami gražūs detergentai, ypač koncentruoti skalbikliai, yra labai gražiai įpakuoti. Jie primena įvairiaspalvius žaisliukus, kurie atkreipia mažamečių dėmesį, juos traukia paragauti. Kita pavojų kelianti buitinės chemijos grupė – santechnikos priežiūrai skirtos priemonės. 

Skalbiklių pagrindas – labai didelės koncentracijos šarmai, santechnikai skirtų valiklių pagrindinė sudedamoji dalis – didelės koncentracijos rūgštys. Šios medžiagos itin pavojingos. 

Lietuvos klinikinės toksikologijos draugijos (LKTD) pirmininkės Jūratės Margerienės teigimu, dažniausiai apsinuodija iki vienerių, vienerių, dvejų ir trejų metų vaikai, kurie labiausiai linkę viską ragauti. 

„Stebima tendencija, kad rizika apsinuodyti buitinės chemijos produktais auga. 2013 metais Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai konsultavo dėl 125 tokių atvejų, o tuo tarpu 2014 metais tokių atvejų buvo 141“, – teigė J. Margerienė. 

Pasak LKTD pirmininkės, dėl apsinuodijimų muilais ir detergentais 2013 metais konsultuota 31 kartą, o 2014 metais tokių atvejų buvo net 42. Didžiausią dalį sudarė apsinuodijimai skalbimo kapsulėmis: užpernai – 18 atvejų, pernai – 23 atvejai. 

Pasaulį pažįsta ragaudami

Maži vaikai, anot gydytojos V. Burokienės, pasaulį dažniausiai pažįsta burna. Jei detergentai patenka į burnos gleivinę ar netgi nuryjami, jie sukelia cheminius burnos gleivinės, stemplės ir virškinamojo trakto nudegimus. Esant ūmiam ir stipriam virškinamojo trakto nudegimui, ligonį pradeda pykinti, jis gali pradėti vemti. Be to, chemikalai kartu su rūgščiu skrandžio turiniu gali patekti į plaučius. 

„Jei tėvai neapsižiūrėjo, kad vaikas išgėrė skalbiklio, per pusvalandį ši medžiaga rezorbuojasi į kraujotaką, ir tai sukelia bendrinį toksinį poveikį visiems vidaus organams“, – perspėja gydytojai. 

Anot medikės, tokie vidaus organų pažeidimai ilgai gydomi, o kai kuriais atvejais pasekmės jaučiamos visą gyvenimą: „Stemplė yra pats jautriausias organas. Gydama stemplė turi polinkį randėti. Dėl tokio nudegimo vietose gali visiškai užakti stemplės spindis. Todėl gilus stemplės nudegimas gresia didžiuliu neįgalumu – ligonis nebegali normaliai maitintis.“ 

Burnos gleivinės pažeidimas, ypač nudegus kvėpavimo takus, gali sukelti ilgalaikių kvėpavimo problemų. Kartais netgi prarandamas balsas. Skrandžio nudegimo pasekmė – gilios žaizdos, kartais skrandis ar dvylikapirštė žarna netgi prakiūra. Panašiais atvejais laukia sudėtingas ir ilgas gydymas. O jei apsinuodijimas pastebėtas ne iš karto ir nuodai patenka į kraujotaką, gali išsivystyti inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas. 

Vėmimas tik pakenks

„Buitinėje chemijoje esančios rūgštys apsinuodijimų komplikacijų atvejais pirmiausia gresia vaiko gyvybei arba gali tapti rimto invalidumo priežastimi“, – perspėja medikė. 

Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja pabrėžė ir pirmosios pagalbos apsinuodijusiems buitine chemija svarbą. Ji išvardijo ir pagrindines pirmosios pagalbos apsinuodijus taisykles: jokiu būdu neprovokuoti vėmimo. Vėmimas papildomai nudegina virškinamąjį traktą, be to – kvėpavimo takus. Įtarus apsinuodijimą buitine chemija, reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Arbatiniu šaukšteliu rekomenduojama duoti vaikui atsigerti truputį vandens. Jis sumažins cheminės medžiagos koncentraciją.   

Be to, vaiką, kurį pykina, į ligoninę reikia  vežti vertikalioje padėtyje. Vėmimo atveju tai padės cheminei medžiagai nepatekti į plaučius.

„Vienintelė priemonė, kurią galima taikyti praktiškai bet kuriuo apsinuodijimo atveju – praskiesti nuodus skrandyje. Kad ir ką vaikas būtų nurijęs, nepakenksime duodami jam šiek tiek atsigerti“, – sakė Apsinuodijimų kontrolės ir informavimo biuro vedėja Laima Gruzdytė. Ši norma – 5 ml vandens vienam kūno masės kilogramui. Visai mažam vaikui tai sudarytų apie 50 ml, didesniam – apie pusę stiklinės. 

Daugiau duoti gerti nepatariama, nes didesnis skysčio kiekis ištemps skrandžio sieneles, ir tai gali išprovokuoti spontaninį vėmimą. Tuo tarpu vėmimas tam tikrais apsinuodijimo atvejais gali tik pabloginti padėtį.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – DELFI „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!