Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai. Prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai 2020 m. šalyje tymai buvo diagnozuoti dviem asmenims, o 2021 ir 2022 m. tymų atvejų nebuvo užfiksuota.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. registruotas 1331 tymų atvejis 19-oje ES / EEE šalių. Pandemijos laikotarpiu sumažėjusios tymų skiepijimo aprėptys iki 90 proc. ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse, leido tymų virusui išplisti tarp nesirgusių, neskiepytų vaikų ir suaugusiųjų.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad siekiant suvaldyti tymus, labai svarbu, kad būtų paskiepyta 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali tymų protrūkių ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų grėsmė.
Nepasiskiepijus apsisaugoti sunku
Vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos ir sunkių jos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas. Primename, kad Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15–16 mėn. pirmąja vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze. Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
2022 m. skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys tesiekė 86,46 proc. (2021 m. – 88,41 proc.). Praėjusiais metais nuo šių ligų mažiau vaikų paskiepyta beveik visose Lietuvos savivaldybėse, pakankamos išliko Alytaus apskrityje ir tik vienoje amžiaus grupėje (7 metų vaikų). Klaipėdos mieste tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijimo apimtys tarp 2 metų amžiaus vaikų kasmet mažėja ir 2022 m. siekė vos 80,70 proc.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus
Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti 4 d. iki ir 4 d. po bėrimo atsiradimo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Inkubacinis periodas trunka nuo 7 iki 9 dienų, kartais iki 21 dienos.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji. Susidūrę su užkratu suserga iki 90–95 proc. imlių (t. y. imuniteto neturinčių asmenų), sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Kaip elgti po kontakto su susirgusiu asmeniu?
Sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto ir pasireiškus bet kokiems tymams būdingiems sveikatos sutrikimams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti prieš kiek laiko buvo sąlytis su tymais sergančiu asmeniu.
Neskiepytiems ar paskiepytiems ne pagal visą skiepijimo schemą (skiepytiems viena MMR vakcinos doze), taip pat nesirgusiems sąlytį su sergančiuoju turėjusiems suaugusiems asmenims NVSC specialistai rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti ne vėliau kaip praėjus 72 val. po turėto kontakto. Nespėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.