Esminis stipriųjų ir silpnųjų gėrimų skirtumas
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė pabrėžė, kad vienintelis skirtumas tarp stiprių ir silpnų gėrimų – gryno etilo alkoholio kiekis. Kokiame gėrime jis yra – aluje, vyne ar degtinėje, – nėra taip svarbu.
„Aišku, alkoholinio gėrimo poveikis organizmui šiek tiek skiriasi priklausomai nuo jo stiprumo ir sudėties. Jeigu tai gazuotas gėrimas, pavyzdžiui, šampanas, jis bus rezorbuojamas greičiau, todėl ir apsvaigstama greičiau. Jeigu tai silpnesnis alkoholinis gėrimas, nebus tokio alkoholio koncentracijos šuolio kaip išgėrus stipraus gėrimo, todėl apsvaigstama lėčiau. O raudono vyno kai kurie žmonės, ypač sergantys migrena, visai negali vartoti, kadangi jis savo sudėtyje turi medžiagų, galinčių sukelti galvos skausmą. Taigi įvairūs priedai šiokį tokį poveikį turi, vis dėlto labiausiai savijautą veikia išgerto etilo alkoholio kiekis.
Natūralu, kad silpnieji gėrimai turi mažesnį gryno alkoholio kiekį. Pavyzdžiui, degtinėje grynas alkoholis sudaro apie 40 proc., aluje – tik 5 proc. Be to, geriant silpnuosius gėrimus gaunama daugiau skysčių, taigi mažesnis vandens netekimo pavojus, bet vėlgi vienos taisyklės nėra. Būna ir taip, kai žmonės sako, kad nieko daugiau negali gerti tik degtinę, nuo visų kitų gėrimų jiems būna bloga. Tokiu atveju kalta ne alkoholio koncentracija, o priedai, esantys kituose gėrimuose“, - svarstė pašnekovė.
Kaip vieną klastingiausių silpnųjų gėrimų toksikologė įvardijo sidrą. Didžiausias jo pavojus, kad jis traktuojamas ne kaip alkoholis, o kaip limonadas ar gaiva, todėl vartojamas dideliais kiekiais, nors absoliutaus alkoholio kiekis jame ne toks ir mažas ir jis sukelia visus kenksmingus alkoholio poveikio padarinius. Nepaisant to, išgerti degtinės žmogus paprastai ieško progos ir kompanijos, o atsidaryti ir išgerti sidro vienam ar be progos nieko nereiškia.
Kokių gėrimų geriau nemaišyti
Paklausta, kaip organizmą veikia skirtingų gėrimų maišymas, medikė tikino, kad viskas priklauso nuo to, kas maišoma. Ypač stiprų poveikį turi kokteiliai su gazuotais gėrimais, kadangi angliarūgštė spartina alkoholio rezorbciją, todėl greičiau ir stipriau apsvaigstama. Lygiai tokį patį poveikį turi alaus ir degtinės derinys.
„Labai pavojingas, bet mėgstamas stipraus alkoholio maišymas su energiniais gėrimais. Pirma, šie gėrimai yra gazuoti, antra, turi kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų, todėl sutrikdo subjektyvų apsvaigimo pojūtį. Žmogui atrodo, kad jis neapsvaigęs, nors alkoholio koncentracija kraujyje sparčiai auga. Todėl žmogus geria toliau, kol staiga sau netikėtai apgirsta. Vartojant energinius gėrimus su alkoholiu paprastai jo išgeriama daugiau, dažniau pasitaiko, kad žmogus nusigeria iki atminties netekimo, sąmonės sutrikimų ir netgi komos. Net pats gamintojas nurodo, kad energinių gėrimų negalima vartoti su alkoholiu, bet iš tiesų mėgstama tai daryti. Apskritai laikomasi nuostatos, kad geriausia nemaišyti skirtingų alkoholinių gėrimų, nenorint patirti nemalonių pasekmių, tačiau kiek tame tiesos, sunku pasakyti. Oficialių tyrimų nėra. Manau, didžiausią poveikį visgi turi išgertas absoliutaus alkoholio kiekis. Jei jis nedidelis, net jei gautas iš skirtingų gėrimų, nemalonios savijautos nesukels“, - teigė L. Gruzdytė.
Kuo naminukė skiriasi nuo pirktinės degtinės
Kartais tenka girdėti, kad natūraliai fermentuoti alkoholiniai gėrimai sveikesni nei spirituoti. Pasak toksikologės, svarbiau etilo alkoholio kokybė ir kiekis, o ne jo kilmė. Natūralios fermentacijos gėrimai paprastai nebūna stipresni nei 10-15 proc., o spirituoti gėrimai – kur kas stipresni. Taip pat reikšmės turi ir alkoholio kokybė. Kuo švaresnis etilo alkoholis, tuo mažiau nemalonių pasekmių jis turėtų sukelti. Kuo spiritas prastesnės kokybės, tuo daugiau jame likę įvairių priemaišų ir joms skylant organizme susidaro daugiau ar mažiau nuodingos medžiagos, kurios dar labiau pablogina savijautą. Distiliuotas etilo alkoholis turi tokį patį poveikį organizmui kaip ir natūralios fermentacijos alkoholis, kuris taip pat gali būti išgautas iš skirtingos kokybės produktų. Žinia, raugas daromas ir iš bulvių.
„Vertinant naminukės saugumą, taip pat reikia kalbėti apie jos kokybę. Nuo jos stipriai apsvaigstama pirmiausiai todėl, kad tai labai stiprus gėrimas. Degtinė turi 38-40 laipsnių, o naminukė gali siekti iki 60-70 laipsnių. Taip pat ne paslaptis, kad naminukė gaminama sau, draugams ir pardavimui. Atliekant viską teisingai ir iš teisingo raugo gaunamas palyginti švarus etilo alkoholis. Kokybiškai pagaminta naminukė niekuo nenusileidžia pirktinei degtinei, tačiau šuo atveju susiduriama su įstatymų ir legalumo klausimu, produkto kokybės kontrolės nebuvimu. Taip pat populiarios įvairios trauktinės, kai į degtinę pridedama žolelių. Reikia žinoti, kad tai daroma ne todėl, kad norima gauti gydomąjį poveikį, o dėl skonio. Toks gėrimas gal ir gali būti vadinamas vaistu, jeigu jo geriama po šaukštą ar du per dieną, bet jei tai butelys per dieną – tai tikras nuodas, nesvarbu, kokios žolelės įeitų į jo sudėtį. Ne veltui sakoma, bet koks vaistas gali tapti nuodu, vieną nuo kito skiria tik dozė“, - svarstė L. Gruzdytė.
Ar degtinė su arbata iš tiesų gydo peršalimą
Paplitusią nuomonę, kad geriausias vaistas nuo peršalimo žiemą – degtinė ar kitas stiprus alkoholinis gėrimas su arbata, medikė vertina nevienareikšmiai. Esą greitai sušilti toks derinys padeda, kadangi greitai praplečiamos kraujagyslės ir dėl to pajuntamas šilumos antplūdis. Tiesa, gerti reikėtų šiltoje patalpoje, jokiu būdu negalima to daryti lauke. Mat prasiplėtusios kraujagyslės dar greičiau atiduoda šilumą, todėl sušalti galima dar labiau.
„Ar užkerta kelią ligai – tai jau kitas klausimas. Galbūt ir taip nebūtumėte susirgę. Bet kuriuo atveju alkoholis – tikrai ne vaistas. Paskutiniais tyrimais įrodyta, kad saugaus alkoholio kiekio išvis nėra. Anksčiau buvo laikomasi nuostatos, kad vienas gryno alkoholio vienetas moterims ir du vienetai vyrams per dieną nesukelia alkoholizmo pavojaus ir organų pažeidimų. Nauji duomenys rodo, kad net ir tokie kiekiai yra kenksmingi ir didina tam tikrų ligų riziką. Tiesa, iki šiol nepaneigta, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms nedidelis alkoholio kiekis šiek tiek praplečia kraujagysles, todėl mažina aterosklerozės komplikacijų riziką, bet kitų šalių pavyzdys, pavyzdžiui, Prancūzijos, kurios gyventojai linkę gerti nemažai vyno, rodo, kad nors nuo širdies ir kraujagyslių ligų jie iš tiesų miršta mažiau, bet daug dažniau miršta dėl kepenų pažeidimų. Taigi vertinant alkoholio naudą šiems pacientams, reikia kalbėti apie šaukštą per dieną, o 100 g per dieną širdininkui, ypač vartojant ilgesnį laiką, gali sukelti ritmo sutrikimus, smarkiai didina infarkto ir staigios mirties riziką. Nustatyta, kad dideli alkoholio kiekiai jau didina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką“, - pasakojo toksikologė.
Pavojingiausių gėrimų penketukas
Tačiau mūsų sąmonėje alus laikomas artimesnis lengviems gaiviesiems gėrimams. „Alkoholikas per dieną gali išgerti net 5 litrus alaus (10 bokalų), o 2 litrai per vieną kartą – įprastas kiekis ne tik alkoholikams, bet ir neturintiems alkoholizmo sindromo. Visgi reikia prisiminti, kad vienas pusės litro bokalas alaus prilygsta 50 g degtinės. Tai 2 standartiniai alkoholio vienetai (vienas vienetas – 10 g gryno alkoholio). Aišku, 100 g degtinės galima išgerti labai greitai, o alaus gėrimas trunka ilgiau. Taigi greitesnis apsvaigimas labiau tikėtinas vartojant stiprius alkoholinius gėrimus, bet ir geriant alų galima pasiekti didelį promilių skaičių, o pasekmės padauginus – lygiai tokios pat, kaip apsvaigus nuo stiprių gėrimų“, - tikino Vilniaus priklausomybės ligų direktorius Emilis Subata.
Sidras ir kiti silpnieji gėrimai, pasak mokslininkų, kelia didžiausią pavojų todėl, kad yra saldūs. Ypač blogai, jeigu juose dar yra ir kofeino, dėl kurio, kaip jau minėta, žmogus jaučiasi blaivesnis nei iš tiesų yra. Be to, žmonės neįvertina juose esančio alkoholio kiekio. Kokteiliai, kurie ypač mėgstami moterų, sukelia sunkias pagirias, kadangi net ir nedidelis kiekis kokteilio stipriai paveikia inkstus ir kepenis.
Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Sigitos Goštautaitės, medikai susiduria su nuostata, kad jį galima gurkšnoti kaip limonadą. „Tiesiog žmonės gurkšnoja jį po truputį, dėl to nuolat jaučiasi šiek tiek apsvaigę ar euforijoje. Kai pakliūna pas mus, jau linksma nebūna. Nors kepenis alkoholis suėda ne iš karto, reikia keleto metų stabilaus vartojimo, mes matome tikrai daug įvairaus amžiaus pacientų, kurių komplikacijas sukėlė silpnieji gėrimai, tarp jų ir sidras. Didžiausia sidro bėda, kad jo poveikis kaupiamasis. Iki komos paprastai apsinuodijama nuo stiprių gėrimų, o nuo sidro tiesiog nejučia vystosi priklausomybė“, - aiškino medikė.
Šampanas pavojingas dėl jame esančios angliarūgštės, dėl kurios alkoholis greičiau patenka į kraują, taigi ir apgirstama greičiau. Be to, šampanas pagreitina skrandyje esančių produktų rūgimą ir tuo pačiu didina apsinuodijimo riziką. Būtent todėl ypač pavojingą šampaną maišyti su kitais gėrimais – sunkios pagirios garantuotos.
Likeris, užimantis pavojingiausių alkoholinių gėrimų sąraše penktą, turi ypač daug cukraus, kurio derinys su alkoholiu ir vandeniu neigiamai veikia kasą. Be to, dėl staigiai padidėjusio cukraus kiekio kraujyje gali sutrikti sąmonė.
Vis dėlto priklausomybių ligų medikai pabrėžia, kad žala sveikatai priklauso ne tiek nuo pačio gėrimo, kiek nuo absoliutaus alkoholio kiekio, kuris skaičiuojamas standartiniais alkoholio vienetais. „Būtent nuo jo priklauso ir žala sveikatai, ir priklausomybės vystymasis. Vieną standartinį alkoholio kiekį sudaro 10 g gryno spirito. Pagal tai mes matuojame žalingą alkoholio poveikį, o į tai, kokius gėrimus geria, mes nesigiliname. Vis kita yra mitai, tik savęs pateisinimas, kad jeigu aš geriu tik alų, negeriu degtinės, savo organizmui kenkiu mažiau. Taip nėra“, - įspėjo E. Subata.