Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė DELFI papasakojo ne vieną kuriozinę istoriją, kaip žmonės apsinuodijo grybais. Deja, dalis eksperimentų baigėsi labai liūdnai. Taigi kaip nesupainioti valgomų grybų su nuodingais ir kokius simptomus pajutus būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją? Juolab kad šiemet jau fiksuota viena mirtis nuo grybų.
Atsargiai rinkti reikia net pievagrybius – į juos panašių musmirių yra
„Jei grybai turi vadinamąją kempininę apačią, jais apsinuodyti praktiškai neįmanoma. Galima sugadinti grybienę, sunegaluoti, bet didelio pavojaus jie nekelia. Tai saugesnis grybavimo variantas. Tuo tarpu grybų su lakštelių apačia yra didžiulė įvairovė. Žmonės jais dažniausiai ir apsinuodija – vieni iš nežinojimo, kiti iš neatsakingumo. Yra buvę įvairiausių istorijų. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai du vaikai, tarp trejų ir penkerių metų prigrybavo, tėveliai paruošė tuos grybus, suvalgė ir tik tuomet pradėjo domėtis, kokie gi grybai ten buvo. Kiek atsimenu, žmonės iš tiesų apsinuodijo. Taip pat prieš keletą metų nuskambėjo istorija, kai vyras, norėdamas patikrinti, ar ji tikrai nuodinga, vienais metais suvalgė raudoną musmirę ir nesunkiai išgyveno, todėl kitais metais nusprendė suvalgyti žalsvąją musmirę. Po antro eksperimento jis mirė“, - pasakojo L. Gruzdytė.
Pasak klinikinės toksikologės, žalsvoji musmirė yra pati pavojingiausia. Be to, ir jos simptomai yra apgaulingi. Iš pradžių pasireiškę ūminio apsinuodijimo simptomai gali būti labai vėlyvi, atsirasti net po 48 val., vėliau vienai ar pusantros dienos žmogui pagerėja ir jis nusiramina, tačiau per tą laiką kepenys gali būti pažeistos negrįžtamai. Taip pat mirtinai pavojingos įvairių rūšių žvynabudėlės, eglinės kūgiabudės.
„Net jei žmogus ir pažįsta grybus, bet grybauja naujoje vietovėje, ne ten, kur visą laiką įpratęs, pagal oro sąlygas, augalų kaimynystę jie gali atrodyti šiek tiek kitaip, būti truputį kitos spalvos ir pan. Žmogus gali apsigauti, juolab kad kai kurie nuodingi grybai iš tiesų labai panašūs į valgomus grybus. Net pas mus pakankamai populiarius kalpokus lengva sumaišyti su nuodingais grybais. Todėl reikia būti itin atidiems.
Taip pat labai akcentuojame gero regėjimą svarbą renkant grybus. Būna atvejų, kad žmogus visą gyvenimą rinko grybus ir puikiai juos pažįsta, bet su su amžiumi silpsta jo regėjimas, o skirtumai tarp valgomų ir nevalgomų grybų dažnai nėra labai akivaizdūs, todėl juos reikia gerai įžiūrėti. Šiemet registruota mirtis ir buvo tokia – 85 metų žmogus, kuris visą gyvenimą rinko grybus, galiausiai suklydo“, - teigė pašnekovė.
Vieni pavojingiausių valgomų grybų, kuriuos galima supainioti su žalsvąja musmire, yra žalsvamėlės ūmėdės, tačiau medikė pabrėžė, kad atsipalaiduoti nevalia niekada. Apsigauti galime net rinkdami pievagrybius, kurie mums puikiai pažįstami iš parduotuvių lentynų, tačiau kai juos matome pievose ar pamiškėse, galime juos supainioti su smailiakepure ar baltąja musmirėmis.
Kokie simptomai pavojingiausi
„Pirmieji simptomai, kurie paprastai atsiranda apsinuodijus grybais, yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Tačiau problema ta, kad pirmieji simptomai pasireiškia ne iš karto, o po 6-48 val. Aišku, analogiškus simptomus gali sukelti ir elementarus virškinimo sutrikimas, taigi kartais labai sunku spręsti, kokio pobūdžio apsinuodijimas. Taigi atsiradus panašiems simptomams būtina pasitarti su gydytoju bent jau telefonu – Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biure gydytojas klinikinis toksikologas budi visą parą.
Dažnai manoma, kad jei latentinis (slaptasis) periodas yra trumpas, t. y. apsinuodijimo simptomai pasireiškia jau po kelių valandų pavalgius grybų, tai reiškia, kad grybas nėra labai nuodingas. Tai tiesa. Ankstyvus simptomus paprastai sukelia mažiau nuodingi grybai, tačiau iš kur galime žinoti, kad puode nebuvo ir labiau nuodingo grybo, kuris suveiks vėliau? Taigi su grybais pozicija „gal praeis“ gali būti pragaištinga. Jei žmonės buvo pavalgę, tarkime, tik voveraičių ar pievagrybių, pirktų iš parduotuvės, tuomet, aišku, galima laukti, kas bus toliau. Tačiau jei grybai iš miško, delsti negalima. Esant reikalui, galima atvykti į gydymo įstaigą ir atlikti tyrimus, kurie parodo, ar yra apsinuodijimas grybais“, - aiškino L. Gruzdytė.
Medikai įspėja, kad apsinuodijus musmirėmis gali būti vėlu kreiptis jau po paros, kai prasidėjo apsinuodijimo simptomai. Mat gydymas sudėtingas net ir jį pradėjus laiku: apie savaitę sunkiai apsinuodijęs ligonis būna kritinės būklės, kai dar neaišku – išgyvens jis ar mirs, o vėliau ligoninėje jam tenka praleisti dar 1-4 savaites. Jei žmogus atvyksta į ligoninę, kai nuodai jau pažeidė kepenis, nepadeda jokie priešnuodžiai, belieka tik simptominis gydymas.
Paprastai apsinuodijimo grybais simptomai būna labai išreikšti ir stiprūs, tačiau gali pasitaikyti ir netipinių atvejų. „Ne visi grybai sukelia vienodą simptomatiką. Pavyzdžiui, raudonoji musmirė yra nuodinga, bet ne mirtina. Ji sukelia psichozes, haliucinacijas, tam tikrus somatinius kūno simptomus, bet žmonės išgyvena. Esame turėję atvejį, kai eksperimentatorius prisidžiovino šių musmirių, prisivalgė ir atsidūrė pas mus reanimacijoje. Jis pasveiko, bet žadėjo eksperimento nekartoti“, - sakė klinikinė toksikologė.
Tuo tarpu bobausiai, kurie ypač populiarūs pavasarį, sukelia ne tik standartinius apsinuodijimo simptomus, bet ir centrinės nervų sistemos sutrikimus su labai smarkiais traukuliais, kurie nekoreguojami įprastais būdais ir reikalingas specifinis priešnuodis. Iš esmės šie grybai valgomi, tačiau juos reikia ypatingai gerai mokėti paruošti. Tik tuomet iš jų pasišalina nuodas. Yra vadinamieji mėšlagrybiai, kurie sukelia apsinuodijimo simptomus tik sumaišyti su alkoholiu. Be alkoholio juos galima drąsiai valgyti.