Specialistai įsitikinę – sprendimas, kai pirminės sveikatos priežiūros grandyje buvo priimtas šeimos gydytojo modelis, vaikų atžvilgiu nebuvo geras. Mat mažuose miestuose, kaimo vietovėse vaikai tikrai negauna tokios sveikatos pagalbos, kokia turėtų būti užtikrinta.
Idealu: šeimos gydytojo ir pediatro duetas
„Pagrindinė problema yra ta, kad pediatrus, vaikų ligų gydytojus norima išstumti iš pirminės sveikatos priežiūros grandies. Mano manymu, tai yra visiškai nelogiškas ir ne šiuolaikiškas sprendimas, kuris neparemtas jokiais moksliniais darbais. Išskyrus tai, kad kažkas prieš trisdešimt ar dvidešimt metų nusprendė, jog reikia žingsniuoti ta linkme ir dabar niekas nesusimąsto apie vaikų sveikatos priežiūrai padarytą žalą. Man tai – didžiausias skaudulys“, – sako Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Anot jo, šeimos gydytojas, kuris galėtų gydyti nuo mažo iki pagyvenusio paciento, turi būti be galo geras specialistas. Įsivaizduojate, kokia ligų paletė!
„Neįmanoma vienam šeimos gydytojui aprėpti visos medicinos. Nėra tokių genijų. Tuomet šeimos gydytojas turėtų labiau gilintis į kvėpavimo ligas, alergijas, kuriomis serga vaikai, į mitybą ir raidą. Juolab kad šeimos gydytojas privalo atlikti tiek darbų, kad nebespėja perskaityti ką jam pataria kiekvienos srities specialistas – kardiologas, endokrinologas, vaikų ligų gydytojas. Jam reikia padėti, antraip grįžtame į pirmykštės bendruomenės laikus, kada buvo vienas gydytojas. Gal tada ir chirurgų nebereikia!?
Esame pateikę duomenis, kad pirminės sveikatos priežiūros grandyje tikrai yra efektyvus šeimos gydytojo ir pediatro modelis, ir nebūtinai jis turėtų būti įdiegtas visuose rajonuose. Bent ten, kur yra galimybės ir pakankamas vaikų skaičius. Jei regione nėra pakankamai vaikų, puikiai susitvarkys ir vienas šeimos gydytojas“, – įsitikinęs doc. dr. V. Urbonas.
Socialinės pediatrijos nebėra
„Antriniame ir tretiniame sveikatos priežiūros lygyje reikalai neblogi. Universitetinėse ligoninėse šiuolaikinė pediatrija, ar paimtume naujagimius, ar vaikų chirurgiją, ar vaikų pulmonologiją, puiki. Yra moderni įranga ir aparatūra, dirba tikrai puikūs specialistai. Bet viltys, kad bus sukurta šeimos medicina ir šeimos gydytojas galės arba sugebės išspręsti visas problemas, sužlugo“, – sako pediatrijos klestėjimo metus menantis prof. habil. dr. Vytautas Basys.
Anot jo, pediatrui anksčiau nemažai buvo priskirta ir socialinio darbuotojo funkcijų. Pavyzdžiui, ateina vaikas, o ant jo kūno – mėlynė. Pediatras jo taip paprastai nepaleis, kol neišsiaiškins, kur mažasis pacientas užsigavo.
„Kaip blogai bežiūrėtume į buvusią sistemą, tuomet pediatrija buvo socialinė – šeima ir vaiku rūpintasi nuo pirmųjų dienų“, – pasakoja prof. V. Basys.
Deficitinė specialybė
Kaip sako Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos prof. habil. dr. Arūnas Valiulis, šiandien vaikų gydytojų, lyginant su 1990 metais yra sumažėję keturis kartus, o dirbančiųjų amžiaus vidurkis artėja prie 60 metų.
„Jau dabar kai kuriose savivaldybėse nėra nė vieno vaikų ligų gydytojo. Ankstesnių vyriausybių sprendimai pediatrą, pas kurį dabar gali tekti važiuoti penkiasdešimt kilometrų ir laukti eilėje, padarė deficitine specialybe. Taip neturėtų būti. Ypač žinant, kad turėtume spręsti ir socialines problemas, apie kuriuos girdime šiandien“, – sako prof. A. Valiulis.
„Kalbant apie žūstančius vaikus, anksčiau būdavo taip, kad pediatras ir slaugytoja žinojo kiekvieną vaiką. Seselė eina į namus, kur atsirado naujagimis, ir iš karto pasižymi, kokia situacija šeimoje. Tikrai nebūtų tiek daug skaudžių atvejų, jeigu toliau būtų puoselėjamas šeimos gydytojo ir pediatro modelis“, – kolegoms antrina V. Urbonas.
Praėjusių metų pabaigoje pediatrai inicijavo, kad būtų paruošta vaikų sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo programa artimiausiam dešimtmečiui.
„Remiantis Europos pediatrijos akademijos nuostatomis, pediatrų bazinis paruošimas turėtų trukti bent trejus metus. Šeimos gydytojo – vienerius. Pas mus šeimos gydytojai pediatrijos mokosi žymiai trumpiau. Antra problema – ilgėjanti mūsų žmonių gyvenimo trukmė.
Taigi naujų iššūkių šeimos gydytojui vis daugėja, nes senyvi žmonės serga daugybe lėtinių ligų, todėl labai sunku viską sekti, gydyti šiuolaikiniais metodais. Reikėtų palikti poliklinikų pediatrams bent ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą, kaip yra Italijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų Europos šalių. O vyresniame amžiuje tėvai rinktųsi ar vaikus siųsti pas pediatrą, ar šeimos gydytoją. Pastatyti vaikų sveikatos apsaugą nuo galvos ant kojų trūksta ne žinių ar pinigų, o tik politinės valios“, – sako prof. A.Valiulis.
Komentaras
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojas konsultantas prof. habil. dr. Vytautas Usonis:
– Vaikų atžvilgiu sprendimas, kai pirminės sveikatos priežiūros grandyje buvo priimtas šeimos gydytojo modelis, nebuvo geras. Pirmiausia atsiranda sveikatos pagalbos netolygumo problema. Mažuose miestuose, kaimo vietovėse vaikai tikrai negauna tokios sveikatos pagalbos, kokia turėtų būti užtikrinta. Kalbu apie sveikų vaikų priežiūrą, ypač didžiulį dėmesį skiriant mažųjų pacientų profilaktikai, kurios dabar, deja, pasigendama.
Turiu omenyje mūsų pagrindinį pirminės sveikatos priežiūros darbą – sveiko vaiko auginimą, kad nuo pirmų gyvenimo dienų iš tikrųjų galėtume taikyti visą komplektą priemonių. Panašu, kad ypač mažuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse to tikrai nėra. Dar ministro Vytenio Povilo Andriukaičio buvo sudaryta darbo grupė. Kalbėjome apie kompleksinius sveikatos priežiūros modelius, apie tai, kad iš tikrųjų būtų numatytos ir užtikrintos priemonės.
Kad pirminė grandis nedirba taip, kaip turėtų, akivaizdu. Pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį į Vaikų ligoninę Santariškėse kreipėsi daugiau nei šimtas vaikų, kuriems nereikėjo stacionarinės pagalbos. Ligos atveju jie turėtų gauti medicinos pagalbą pirminėje grandyje, bet faktiškai jos negauna ir kreipiasi tiesiai į ligoninę. Deja, nėra vieno recepto, kaip būtų galima atkurti vaikų sveikatos priežiūrą pirminės sveikatos grandyje.
Tarp kitko
Prieš porą metų Lietuvos pediatrų draugijos pirmininku išrinktas doc. dr. Vaidotas Urbonas, o nuo Nepriklausomybės pradžios draugijos pirmininkais po dvi kadencijas yra buvę akademikas prof. habil. dr. Vytautas Basys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis ir Europos pediatrų akademijos valdybos narys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos prof. habil. dr. Arūnas Valiulis.