Per karščius poilsis prie nuošalaus ežero baigėsi bjauriais išgyvenimais

Pagaliau atšilo ir net pavyko rasti ramų ežerą – puiki pakrantė, nė vieno žmogaus. Įsikūrėm. Ir tada atskrido JIE. Net nežinau kas tiksliai.

Taip DELFI pasakojo savaitgalį nuo neaiškių vabzdžių nukentėjusi vilnietė Regina. Pasak moters, iš pradžių pasirodė gyliai, o paskui atskrido kažkokie mašalai. Net nepastebėjo, kaip sukando, tik pajuto stiprų deginimą.

„Po įkandimo nebuvo jokių žymių. Tačiau vakare išryškėjo rausvų taškelių kolonija.

Po kiek laiko dėmės tapo vyšninės, o dar po dienos – ryškiai violetinės. Niežėjimas toks, kad neįmanoma užmigti. Niežti nuolat ir viską. Prasidėjo reakcija ir į gylio įkandimą“, – rodė moteris.

„Kraujasiurbys atrodo menkas padarėlis, o pridaro didelių nemalonumų. Kartais žmonės dėl to net būna priversti imti nedarbingumą“, – atvejį komentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Lygina su kraujo užktrėtimu

„Jeigu žmogus nepastebėjo, kad kando vabzdys, gali pagalvoti, kad kaži kas nutiko – kraujo užkrėtimas ar dar didesnė bėda. Nes vabzdžio įkandimas gali išties būti bjaurus, ilgai nepraeiti. Kartais pažeistoje vietoje net pasikeičia odos spalva. Būna, kad žmonės visą sezoną išnešioją įkandimo žymę. Nieko, jei ant kojos. O jeigu veido srityje – užtinsta, užkrenta akys“, – sakė specialistė.

Pasak M. Žygutienės, saulėtu oru itin aktyvūs akliai. Jų įkandimai neretai sukelia alergines reakcijas, netgi pabėrimus, kurie gali pasireikšti po vieno įkandimo. Reginos atveju ryškus bėrimas gali būti būtent jų įkandimo pasekmė. Akliai dar vadinami gyliais, bimbalais, tačiau teisingiausia sakyti sparvos.

Priskrenda tyliai ir kerta

„Nuo šių kraujasiurbių nelabai ir apsiginsi. Priskrenda tyliai ir kerta. Vieni gali būti mažesni, o tikrosios sparvos (Tabanidae lot.) didžiausios. Po jų įkandimo kartais tiesiog pasrūva kraujas. Kartu su savo seilėmis, įgėlę jos suleidžia kraujo krešumą mažinančių medžiagų ir dėl to tas kraujas teka“, - aiškino medicinos entomologė.

Jeigu po vabzdžio atakos atsiranda žymė, galima sakyti, kad organizmas į tai sureagavo alergija.

„Bent jau Lietuvoje nėra duomenų, kad šie vabzdžiai platintų užkrečiamas ligas, tačiau iššaukti nemalonias odos reakcijas tikrai gali“, – sakė M. Žygutienė.

Vos matomi, bet žalos pridaro, kaip dideli

Upinių mašalų tokiu metų laiku jau mažiau, tačiau žmonės eis į miškus uogauti, tad neišvengiamai susidurs su smulkiausiais mašaliukais. „Atrodo, vos įžiūrimi kraujasiurbiai, o kanda ne blogiau už didelius. Jų įkandimai taip pat sukelia stiprias reakcijas – ir niežti, ir degina, odoje lieka akivaizdžiai matomos didelės raudonos dėmės“, – vardijo medicinos entomologė.

Pasak specialistės, kandžiojančių kraujasiurbių yra dar daugiau. Kad ir tas pats uodas, tik tiek, kad jis duoda apie save žinoti zyzdamas.

Bimbalų traukos vietos

„Dabar lietaus neprognozuoja, karšta ir uodų gausa nėra didelė. Tačiau prie vandens telkinių, ypatingai upių, ežerų pilna visokių bimbalų. Tai jų traukos vieta“, – sakė DELFI pašnekovė, patardama kreiptis į gydytoją tuo atveju, jei įkandimą lydi stipresni patinimai ir nepraeinantis diskomfortas.

„Kai kada prireikia ir priešalerginių vaistų, nors visiems prieinami tepaliukai bei natūralios priemonės taip pat gali kiek palengvinti savijautą – sušvelninti niežulį, sumažinti patinimą“, – sakė M. Žygutienė.

Įkandimo vietą tiktų tepti citrina, kuri mažina niežėjimą ir ypač tinka vaikams. „Jei suaugęs žmogus kažkiek save gali valdyti, tai vaikui nepasakysi, kad nesikasytų. Pažeidus odą prasideda antrinės infekcijos ir pan., tad niežulį slopinančias priemones vertėtų naudoti. Tinka arbatų užpilai, perpjautas svogūnas ar vidinė jo laiško dalis. Natūraliomis priemonėmis galbūt dažniau reikia tepti pažeistą vietą, nei medikamentu, tačiau jos taip pat veiksmingos“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro etimologė.

Visiems prieinama vadinamoji žvaigždutė irgi šiek tiek mažina niežulį, be to atbaido vabzdžius savo aštriu kvapu, kaip ir gvazdikėliai, kuriuos naudojame kepiniams.

Į klausimą, kaip gintis nuo sparvų prie vandens telkinių, atsakyti nelengva. Juk neprisipurkši repelentų ant apsaugos nuo saulės ar kremų, skirtų įdegiui pagreitinti. „Jei ir naudosime purškalus, nuo sparvų jie nelabai padės“, – sakė M. Žygutienė.

Praktiški patarimai

Vykstant į gamtą iškylautojams patariama vengti ryškių, gėlėtų drabužių, kurie pritraukia nuodingus ir nenuodingus vabzdžius.

Nuodingiems priskiriami: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, musės, blakės, utėlės. Nuodingi nariuotakojai atakuoja gindamiesi, geluonies pagalba suleisdami skausmingus nuodus. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai suleidžia seiles su antikoaguliantais tam, kad galėtų misti mūsų krauju.

Nuo vabzdžių galima apsisaugoti dviem būdais: vengti susidūrimo su jais ir naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Efektyviausi repelentai yra tie, kurių sudėtyje yra DEET (n,n-diethyl-meta-toluamidas). Tačiau repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) – piktų nuodingų, geliančių vabzdžių (mašalų,skruzdžių, širšių, bičių ) jie neatbaido.

Norintiems išvengti susidūrimo su nepageidaujamais vabzdžiais, patariama nenaudoti kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų, nesipuošti blizgančiais papuošalais, vengti ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių drabužių. Šviesūs vienspalviai vabzdžiams ne tokie patrauklūs.