Pasaulinės insulto dienos proga, kuri minima spalio 29-ąją ir Pasaulinės trombozės dienos, minimos spalio 13-ąją, Lietuvos žmones pasiekė gera žinia, – jiems, kaip ir kitų Europos šalių gyventojams, pagaliau bus kompensuojami trys efektyvūs šiuolaikiniai kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai. Dėl kontroliuojančių įstatymų negalime parašyti šių vaistų, kurių iki šiol mūsų kraštiečiai dažniausiai vykdavo įsigyti į kaimyninę Lenkiją, pavadinimų, tačiau juos galite rasti čia - sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Nuo lapkričio 2 dienos apdraustiems privalomuoju sveiktos draudimu šalies gyventojams bus kompensuojama 80 proc. naujųjų geriamųjų antikoaguliantų bazinės kainos. Kuo jie geresni už daugelio iki šiol vartotą varfariną ir kam jie bus reikalingi, o kam ne – apie tai kalbėta pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Skaičiai – šokiruojantys

Pasaulyje nuo trombozės žmogus miršta kas 37 minutes – du kartus dažniau nei nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir įvykių keliuose kartu sudėjus. Giliųjų venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga po išeminės ligos ir insulto – kasmet ES giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių.

Prieširdžių virpėjimas – tai dažniausiai Europoje nustatomas širdies ritmo sutrikimas. Juo serga daugiau nei 6 mln. žmonių. Maždaug 20-30 proc. ligonių dėl prieširdžių virpėjimo patiria insultą.
Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 12-13 tūkst. žmonių, iš jų išeminį insultą – apie 10-11 tūkstančių.

Gydyti būtina iškart

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai, Vidaus ligų klinikos profesorius habil. med. dr., prof. Albinas Naudžiūnas spaudos konferencijoje pasakojo, kad apatinėse galūnėse trombų susidarymą skatina begalė priežasčių – nuo vyresnio amžiaus, nejudros, nutukimo, sunkių operacijų, ilgai užsitęsusio gulimo režimo, iki įvairių traumų, rūkymo ar net tolimųjų skrydžių.

Habil. med. dr., prof. Albinas Naudžiūnas

„Trombai formuojasi giliųjų kojų venų vožtuvų kišenėse. Atitrūkusi trombo uodega patenka į plaučių arterijas, prasideda plaučių embolija“ , - kalbėjo jis.

A. Naudžiūnas pabrėžė, kad trombozės gydymą būtina pradėti iškart – nuo pirmųjų simptomų pradžios.

Pradėti kompensuoti inovatyvūs vaistai

Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Neurologijos centro profesorius habil. med. dr., prof. Dalius Jatužis pabrėžė, kad insultą patyrę žmonės dažnai miršta, tačiau tie, kurie išgyvena, deja, turi daug išliekamųjų reiškinių.

„Trečdalį išeminių insultų sudaro kardiogeminės kilmės insultai, kai galvos smegenų kraujagyslę užkemša trombas, atkeliavęs iš širdies. Šie insultai yra vieni sunkiausių – blogos išeitys (mirtis ir sunki invalidizacija) sudaro 60-80 proc. atvejų“, - kalbėjo jis.

Habil. med. dr., prof. Dalius Jatužis

Gydytojo teigimu, svarbu ne tik pažinti insulto simptomus, tačiau iš anksto užsiimti šios ligos profilaktika.

Brangesni vaistai patogesni, tačiau reikalingi ne visiems

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr., prof. Audrius Aidietis aiškino, kad žmonės dažnai jaučia insulto pradžią – jei prieširdžių virpėjimas trunka ilgiau nei dvi paras, didelė rizika, kad kairiajame prieširdyje susiformuos krešulys. 80 proc. rizika, kad krešulys nukeliaus tiesiai į smegenis.

„Smegenys, jei negauna kraujo, žūva labai greitai“, - sakė A. Aidietis.

Jei didelis krešulys nukeliauja į smegenis, 25 proc. žmonių mrišta per vieną mėnesį.

„Apsisaugoti galima – skiriant vaistus, mažinčius kraujo krešumą. Net jei virpa prieširdžiai, krešulys nesusidaro. Nuo lapkričio 2 d. bus kompensuojami nauji vaistai”, - džiaugėsi konferencijos dalyvis.

Habil. med. dr., prof. Audrius Aidietis

Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė, kad šie vaistai, kaip ir kiti kardiologiniai vaistai, bus kompensuojami 80 proc.

„Šie vaistai buvo teigiamai įvertinti jau seniau, tačiau reikėjo papildomų PSDF lėšų ir tik dabar atsirado galimybė kompensuoti tris naujus efektyvius vaistus“, - sakė G. Krukienė.

Toks kompensavimas valstybei kainuos apie 5 mln. eurų per metus.

Varfarinas veiksmingas, tačiau ne visiems pacientams. Naujieji vaistai bus skiriami tiems pacientams, kurie nesėkmingai būdavo gydomi varfarinu. Dėl naujų vaistų nereikės kas mėnesį eiti į gydymo įstaigą ir darytis tyrimų, nereikės nuolat reguliuoti dozės (kaip yra su varfarinu), mažesnė perdozavimo tikimybė“, - naujųjų vaistų privalumus vardijo G. Krukienė.

Gita Krukienė

Pirmiausia šiuos vaistus turės skirti kardiologas arba pulmonologas, vėliau juos galės skirti ir šeimos gydytojas. Viena sąlyga – pacientas prieš tai turės būti 3 mėnesius vartojęs dabar kompensuojamą vaistą varfariną ir tai turės būti dokumentuota, kad pacientui tai buvo neveiksminga.

Pranešėja skaičiavo, kad naujų vaistų kaina – apie 60 eurų, o varfarino – apie 5 eurus. Dėl to, jos teigimu, ir būtų neefektyvu eikvoti PSDF lėšas visiems pacientams skiriant naujus vaistus, kai daliai pacientų puikiai veikia varfarinas. Varfarino (vienos pakuotės) priemoka pacientui mėnesiui yra keli eurai, naujųjų vaistų - 14-15 eurų.

A. Aidiečio teigimu, daliai pacientų varfarinas reaguoja su maistu. Jei per tris mėnesius paaiškėja, kad varfarinas neveikia taip, kaip turėtų, tada gydytojas priima sprendimą vaistą keisti naujaisiais.

„Naujieji antikoaguliantai turi pranašumų vyresnio amžiaus ligoniams, kurie mažiau mobilūs, jiems sunkiau kas mėnesį nukakti į laboratoriją, jiems vienu metu tenka vartoti daug vaistų. Kita vertus, jei pacientas jau kurį laiką sėkmingai naudoja varfariną, nėra jokio tikslo jam keisti vaistus. Yra situacijų, kai varfarinas išlieka pagrindiniu vaistu“, - pridūrė D. Jatužis.

Nėra tikslios statistikos, kokiai daliai pacientų netinka varfarinas.

„Varfarinas rinkoje jau 60 metų, jis buvo ir yra daugeliui veiksmingas. Šiuo atveju pinigai yra vienas svarbiausių faktorių, tačiau panaši tvarka, kai gydymas pradedamas nuo varfarino, taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje. Kompensaciją pradėti iškart nuo naujųjų vaistų būtų per didelė prabanga“, - reziumavo D. Jatužis.

„Nauja tvarka nėra tobulybė, bet tai yra labai geras žingsnis, kuris ateityje dar bus tobulinamas, tvarkomas“, - pridūrė A. Naudžiūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (127)