ĮNR pranešimai sudarė 0,18 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus. Iš viso Lietuvoje sunaudotų vakcinų dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki 2022 m. kovo 31 d. siekė 4 mln. 467 tūkst. 297. Per pirmąjį 2022 metų ketvirtį gautas 1 151 ĮNR pranešimas.
Plačiau apie ĮNR į vakcinas nuo koronaviruso papasakojo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis ir Tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr. Rugilė Pilvinienė.
Daugiausia pranešimų dėl „Comirnaty“ vartojimo
Šiuo metu žmonės Lietuvoje nuo COVID-19 ligos yra skiepijami penkiomis Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis. Ir nors anksčiau apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas dažniau pranešdavo moterys, pastaruoju metu pagal lytis pranešimų skaičius beveik susilygino.
„Paskutinį ketvirtį turime beveik susilyginusią pranešimų statistiką – 49 proc. pateikia moterys, 51 proc. pranešimų pateikia vyrai. Amžiaus ribos labai plačios, nes vakcinuojami ir vaikai“, –komentavo G. Andrulionis.
Per pirmąjį VVKT 2022 metų ketvirtį gavo 1 151 pranešimą apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.
Daugiausia pranešimų apie ĮNR gauta po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo. Tokių pranešimų VVKT sulaukė 933. Po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauti 68 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 82 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – gauti 64 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „Nuvaxovid“ – gautas 1 pranešimas apie ĮNR. 1 pranešime apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Didžiąją dalį 2022 m. pirmą ketvirtį gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y.
1 059 pranešimai arba 92 proc. viso ĮNR pranešimų skaičiaus. Apie sunkias ĮNR gauti 92 pranešimai ir tai sudarė apie 8 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.
Per tris šių metų mėnesius buvo gauti 4 pranešimai apie miokardito ar perikardito atvejus.
Taip pat per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo pranešta apie 6 mirties atvejus – žmonės buvo nuo 46 iki 86 metų amžiaus, 3 vyrai ir 3 moterys. Dažniausios mirties priežastys buvo kardialinės, vienas atvejis vidinio kraujavimo, vienas atvejis neurologinės ligos.
„Bet susieti, kad šie atvejai tikrai buvo nulemti vakcinų, sunku, nes trūksta medicininės dokumentacijos, patvirtinimo diagnozės. Tai gali būti vertinama ir kaip susiję su vakcinacija, ir kaip nesusiję, tiesiog atsitiktinis sutapimas. Bet kokiu atveju visiems žmonėms, kurie pranešė apie artimųjų mirtį po vakcinacijos, mes esame dėkingi, skatiname visada žmones tai daryti“, – sakė R. Pilvinienė.
Pasidžiaugė sveikatos specialistų aktyvumu
Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė 45 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 52,8 proc., o 2,2 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
„Sveikatos priežiūros specialistai paskutinį ketvirtį pateikia 45 proc. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, galima tuo labai pasidžiaugti. Tai rodo valstybėje funkcionuojančią ir besivystančią farmakologinio budrumo sistemą“, – sakė G. Andrulionis bei pridūrė, kad pernai metais gydytojų pranešimus sudarė tik 10 proc. iš visų pranešimų skaičių.
VVKT vadovo teigimu, panagrinėjus šiuos skaičius atidžiau, galima pastebėti, kad daugiausiai pranešinėjo karo medicinos medikai bei keli pilietiškai nusiteikę gydytojai: „jie tą visą statistiką iš sveikatos priežiūros specialistų ir pakėlė.“
Nusiskundimai išlieka tie patys
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
„Per šių metų pirmąjį ketvirtį pastebėjome naują tendenciją. Jei iki šiol visur buvo analogiškos nepageidaujamos reakcijos, tai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kaulų laužymas, sąnarių, raumenų skausmas, bendrasis silpnumas ir panašiai, tai šiuo metu pastebėjome naujus pranešimus apie vakcinos neveiksmingumą“, – sakė R. Pilvinienė. Tokie pranešimai reiškia, kai po vakcinacijos žmogus vis tiek susirgo COVID-19 liga. Apie tai pranešimų pastaruoju metu buvo daugiausia.
VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.
Vasarį nusiskundimų sumažėjo
G. Andrulionis sako pastebintis, kad pranešimai apie nepageidaujamus reiškinius tapo savotišku emociniu ir socialiniu veiksniu.
„Kai buvo vakcinuojami mokytojai, viešumoje buvo daug kalbama apie tai, atitinkamai ir pranešimų skaičius buvo išaugęs. Kai metų pradžioje buvo pradėta svarstyti apie galimą žalos atlyginimą, vėlgi po to buvo stipriai suaktyvėję pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas. Žmonės pranešė ne tik po trečios, bet prisiminė ir po pirmos, antros dozės buvusius reiškinius. Matyt buvo kažkoks lūkestis, kad galės pretenduoti į žalos atlyginimą“, – kalbėjo VVKT vadovas.
Vasario viduryje pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas smarkiai sumažėjo. Tai lėmė, pasak G. Andrulionio, smarkiai sumažėję vakcinavimo mastai, panaikintas galimybių pasas bei prasidėjęs karas Ukrainoje – jis nukreipė dėmesį nuo pandemijos.
VVKT vadovas sulaukė klausimų ir apie ketvirtąją vakcinos nuo koronaviruso dozę.
Pasak G. Andrulionio, dar per anksti svarstyti apie ketvirtąją vakcinos dozę visai visuomenei. Vyresniems nei 80 metų ketvirtąją dozę skirti galima, nes šiems žmonėms sirgti sunkiai yra itin didelė rizika. Tačiau kol kas dar nežinoma, ar verta ketvirtąją dozę skirti jaunesniems žmonėms.
„Visi ruošiasi galimai pakartotinei vakcinacijai rudenį, visi tikisi, kad iki to laiko vakcina bus atnaujinta“, – sakė G. Andrulionis.
Kaip pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas?
VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:
- tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist.
- užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386) ir atsiunčiant el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:
- tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
- užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);
- nemokamu telefonu 8 800 73 568.
VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kokiais atvejais turėtų būti teikiami pranešimai apie ĮNR į vakciną:
- kai yra įtariamas ryšys su konkrečia vartota vakcina,
- kai kyla abejonių dėl ĮNR ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio.
Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.