Pergalė gėdingame reitinge: kriterijus, pagal kurį lenkiame postsovietines šalis

Pirmadienio rytą „Radio Liberty“ savo feisbuko paskyroje pasidalino įdomia statistika, pavadinimu „storiausi postsovietinio pasaulio žmonės“. Lietuvių nuostabai, būtent mūsų šalis atsidūrė gėdingo sąrašo viršuje – esą Lietuvoje net 23,7 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų yra nutukę. O štai Tadžikistane ar Moldovoje tokių žmonių perpus mažiau. Kaip yra iš tikrųjų?

Pa­sau­lio sveika­tos organizaci­jos teigi­mu, nutuki­mas – di­džiausia ne­pri­pa­žin­ta vi­suo­me­nės svei­ka­tos problema, tu­rin­ti reikš­min­gą po­vei­kį ser­ga­mu­mui ir mir­tin­gu­mui vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ant­svo­ris ir nu­tu­ki­mas yra api­bū­di­na­mas kaip per­tek­li­nis rie­ba­lų su­si­kau­pi­mas, di­di­nan­tis li­gų ri­zi­ką.

Metodiniame leidinyje „Visuomenės sveikata ir mityba“ (2014 m.) trijų autorių komanda rašo, kad nu­tu­ki­mo pro­ble­ma ne ma­žiau ak­tu­a­li ir Lie­tu­vai. Su­au­gu­sių Lie­tu­vos žmo­nių gy­ven­se­nos ty­ri­mo duo­me­ni­mis, 1994–2012 m. ant­svo­rio pa­plitimas tarp vy­rų padidė­jo nuo 47 proc. iki 61 proc., o nutuki­mo – nuo 10 proc. iki 18 proc. Mote­rų popu­liaci­jo­je di­des­nių poky­čių nenu­staty­ta. 2012 m. 44 proc. Lietu­vos mote­rų turė­jo antsvo­rio, o 19 proc. bu­vo nu­tu­ku­sios. Moks­lei­vių gy­ven­se­nos tyrimo duomeni­mis, per dide­lio svo­rio vie­nuo­likme­čių ber­niu­kų Lietuvo­je bu­vo 16 proc., o mergaičių – 10 proc., o 15 m. am­žiaus gru­pė­je ant­svo­rį turė­jo 13 proc. ber­niu­kų ir 5 proc. mergaičių.

Viena šio leidinio autorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto profesorė Janina Petkevičienė, paprašyta pakomentuoti plačiai feisbuke pasklidusią informaciją, paaiškino, kad jai sukurti buvo naudoti ir seni duomenys, pradedant 1977-aisiais, ir baigiant 2008 m.

„Daugiausia tyrimų atlikta Kaune. Tirtos atsitiktinės Kauno gyventojų imtys, sudarytos iš gyventojų sąrašų. Taip pat duomenys iš dviejų nacionalinių mitybos tyrimų, kuriuos atliko Sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos centras 1997 ir 2002 m. Taip pat tirtos atsitiktinės Lietuvos gyventojų imtys“, - vardijo profesorė.

J. Petkevičienė sutiko, kad lietuviai, užlipę ant svarstyklių, mato vis didesnius skaičius, tačiau pridūrė, kad Europoje – mes neišskirtiniai, juo labiau – pirmaujantys.

„Nutukimo paplitimas – didžiulė problema, apie kurią daug kalbama, bet mažai daroma, kad ji sumažėtų. Nelabai mes skiriamės nuo kitų Europos valstybių. Tie kelių procentų skirtumai nelabai ką reiškia. Manau, visai nesvarbu, ar mes esame trečioje, ar ketvirtoje vietoje. Tai tikrai visuotinė problema. Priežastys taip pat labai aiškios – nesveika mityba ir mažėjantis fizinis aktyvumas. Liūdniausia, kad vis daugiau nutukusių vaikų. Užtenka palyginti kelių metų “Dainų dainelės” įrašus, ir be jokio epidemiologinio tyrimo matosi blogos tendencijos“, - pripažįsta profesorė.

Kodėl mums tai turėtų rūpėti? Progno­zuo­ja­ma, jei nutuki­mo pliti­mo tem­pai iš­liks to­kie patys, 2050 m. Eu­ro­po­je žmo­nės gy­vens 2–6 me­tais trum­piau. Jau nekalbant apie su nutukimu susijusias ligas (tokias kaip išeminės širdies ligos, II tipo diabetas, skirtingų lokacijų vėžys).

Kaip yra iš tikrųjų

Dabar grįžkime prie realios situacijos. Taip, kasdien matome daug vyriškių su „alaus pilvais“. Taip, patys nuolat skundžiamės, kad dėl lėto metabolizmo/laiko stokos sportuoti/prastų genų/negalėjimo įpirkti sveiko maisto esame daugiau ar mažiau apkūnūs.

Tačiau 2014 m. (naujausia šiuo metu pasiekiama ir labiausiai apibendrinta) Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad mes - Europoje niekuo neišskirtiniai. Įrodymui, du pasaulio žemėlapiai, nuspalvinti pagal KMI (kūno masės indeksą).

Pirmajame, vyrų rodikliai:

O čia - moterų situacija:

Pagal PSO rekomendacijas, normalus suagusiųjų KMI yra iki 24,99. Lietuva yra šią grafą nepatenka, tačiau oranžine spalva, kaip matyti, pažymėta didžioji Europos dalis. 25-27 KMI riba laikoma antsvoriu, tačiau dar nenutukimu.

Tad, tikrai panašu, kad „Radio Liberty“ pateiktame paveiksle lietuvio paveikslas smarkiai išpūstas - antsvorio turime, tačiau nesame prasčiausi.

Programų daug, tačiau...

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus Vyr. specialistė Tatjana Zabolotnaja, paprašyta pakomentuoti minėtą statistiką, paaiškino, kad viskas tikrai nėra taip blogai.

Jos teigimu, 2013 – 2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atliko suaugusiųjų Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimą (angl. Global Physical Activity Questionnaire, GPAQ).

Pagal tyrimo metu gautus duomenis aukšto intensyvumo fizinio aktyvumo grupei priklauso 50,1 proc., vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo grupei priklauso 30,3 proc., o žemo intensyvumo – 19,6 proc. Lietuvos suaugusiųjų. Lyginant su 2010 – 2011 m. atliktu tokiu pačiu tyrimų, 53,8 proc. tyrime dalyvavusių asmenų priskiriami aukšto fizinio aktyvumo intensyvumo grupei, vidutinio fizinio aktyvumo intensyvumo grupė – 22,1 proc., žemo fizinio aktyvumo intensyvumo grupė – 24,1 proc. Todėl galima teigti, kad Lietuvos gyventojų bendrojo fizinio aktyvumo tendencija gerėja.

Pašnekovė pabrėžė, kad siekiant tinkamai skatinti fizinį aktyvumą visose asmens gyvenimo veiklos srityse, Lietuvos Respublikoje vyksta ypač glaudus tarpinstitucinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Nuo 2005 metų Sveikatos apsaugos ministerija vykdo Nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programą. Jos tikslas – skatinti NVO aktyviai dalyvauti įgyvendinant sveikatos politiką, ugdant visuomenės supratimą, gerinant visuomenės informavimą ir skleidžiant informaciją apie sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką ir kitas su sveikatos stiprinimu susijusias veiklos sritis. Pažymėtina, kad dalis SAM finansuojamų projektų yra skirti fizinio aktyvumo skatinimui darbo vietose.

Įvairios, su fizinio aktyvumo skatinimu ir didinimu susijusios veiklos yra įtrauktos ir į Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programą, į 2011–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, tarpinstitucinį veiklos planą „Sveikata visiems“ ir kitus strateginius dokumentus. Kiekvienais metais institucijos, pagal savo kompetenciją, rengia ir skleidžia fizinį aktyvumą ir sportavimą skatinančią socialinę informaciją, informaciją apie teigiamą fizinio aktyvumo bei sportavimo poveikį asmens sveikatai, teikia moksliškai pagrįstą informaciją su praktiniais patarimais.

Ypatingas dėmesys 2015 metais buvo skirtas fizinio aktyvumo skatinimui darbo vietose – Pagal Europines gaires buvo parengtos Nutukimo prevencijos darbo vietoje rekomendacijos, Higienos institutas parengė metodinę, informacinę medžiagą „10 svarbiausių patarimų, kaip stiprinti sveikatą darbe“ bei surengė kelias tam skirtas konferencijas (viena iš jų vyksta dabar). Tiesa, ar daugelis apie jas girdėjote, ar - dar daugiau - jomis vadovavotės?

Galiausiai, T. Zabolotnajos teigimu, dar 2006 m. Lietuvoje pradėtas kurti ir kas metai plečiamas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklas, kuris savivaldybėse vykdo visuomenės sveikatos stiprinimo ir gyventojų informavimo veiklą, organizuoja renginius sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos temomis, atlieka sveikatos stebėseną, dirba vaikų ugdymo įstaigose.

Situacija prastėja kaime

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius devynerius metus 18 metų ir vyresnių vyrų vidutinis kūno masės indeksas (KMI) padidėjo nuo 25,7 2005 m. iki 26,3 2014 m., o moterų atitinkamai – nuo 25,7 iki 26. 2014 m. antsvorio turėjo 38 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų, o buvo nutukę 17 proc. Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 20 proc. ir 14 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio (atitinkamai 44 proc. ir 34 proc.). Tik 2 proc. gyventojų, dažniau jaunų, svėrė per mažai.

Per mažas kūno svoris buvo būdingesnis jauniems žmonėms. Kas aštunta (13 proc.) 18–24 metų amžiaus mergina ir 1 proc. vaikinų buvo per mažo svorio. Per didelis kūno svoris būdingas vyresnio amžiaus gyventojams. Sulaukę 35 metų ir vyresnio amžiaus jau 66 proc. gyventojų turėjo per didelį svorį. Daugiausia moterų (76 proc.) ir vyrų (74 proc.), turinčių per didelį svorį buvo 55–74 metų amžiaus grupėje. Nuo 75 metų amžiaus tokių gyventojų dalis mažėja – per didelį svorį turėjo 68 proc. moterų ir 62 proc. vyrų.

Per didelis kūno svoris pastebimas ir tarp jaunų žmonių. 28 proc. 18–24 metų vaikinų ir 12 proc. merginų kūno svoris buvo per didelis, tarp 25–34 metų amžiaus vyrų tokių buvo 46 proc., moterų – 23 proc. Didesnė dalis vyrų nei moterų iki 65 metų amžiaus turėjo per didelį kūno svorį, o nuo 65 metų amžiaus – atvirkščiai – moterų, turinčių per didelį svorį, buvo daugiau nei vyrų.

Per didelį kūno svorį turėjo didesnė kaimo (60 proc.) nei miesto (53 proc.) gyventojų dalis, o nutukusių – atitinkamai 19 ir 16 proc. Vyrų ir moterų kūno svorio ir išsilavinimo sąsajos skirtingos. Tarp skirtingo lygio išsilavinimo vyrų, turinčių per didelį kūno svorį, dalis buvo beveik vienoda. Tačiau tarp skirtingo lygio išsilavinimo moterų kūno svorio skirtumai reikšmingi. Žemo lygio išsilavinimą turinčios moterys dažniau (64 proc.) turėjo per didelį kūno svorį, tarp turinčių aukšto lygio išsilavinimą tokių buvo 43 proc.

Nutukimą skatina netinkama mityba

2013–2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais vykdė suaugusių (19–64 m.) ir pagyvenusių (65–75 m.) Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimą. Naujausi rezultatai paskelbti 2016 leidinyje „Visuomenės sveikata“.

Išvadose skelbiama, kad apskaičiavus ir įvertinus respondentų KMI nustatyta, kad normalaus kūno svorio buvo tik mažiau kaip pusė (43,6 proc.) suaugusių ir mažiau kaip kas trečias (26,7 proc.) pagyvenęs gyventojas, antsvorio turi daugiau kaip trečdalis (35,7 proc.) suaugusių ir 40,7 proc. pagyvenusių asmenų, nutukęs yra beveik kas penktas suaugęs ir beveik kas trečias pagyvenęs gyventojas, o nepakankamo svorio – 1,7 proc. visų respondentų. Palyginus vyrų ir moterų KMI nustatyta, kad daugiau moterų negu vyrų buvo normalaus kūno svorio, tačiau daugiau vyrų negu moterų turi antsvorio, taip pat daugiau moterų negu vyrų yra arba nutukusios, arba nepakankamo kūno svorio.

Taip pat leidinyje pabrėžiama, kad palyginę KMI pagal amžiaus grupes matome, kad tik du trečdaliai jaunesnių (19–34 m.) gyventojų yra normalaus kūno svorio, ketvirtadalis apklausos dalyvių turi antsvorio. Antsvorio taip pat turi apie 40 proc. vyresnių kaip 35 m. amžiaus gyventojų, o beveik trečdalis vyresnių kaip 50 m. ir 32,3 proc. 65– 75 m. amžiaus gyventojų yra nutukę. Didėjant tiek vyrų, tiek moterų amžiui, mažėja normalaus kūno svorio ir daugėja antsvorio turinčių bei nutukusių asmenų.

Šiuo metu yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad netinkama mityba skatina nutukimą, lipidų apykaitos sutrikimus, didina lėtinių neinfekcinių ir kitų ligų riziką ir vis dažniau pripažįstama įprastu šių ligų rizikos veiksniu. Tačiau nepaisant tiek PSO ir tarptautinių organizacijų, tiek valstybinių ir visuomeninių organizacijų, tiek specialistų ir visos visuomenės pastangų, kad mityba taptų sveika bei sveikatinanti ir padėtų mažinti antsvorio ir nutukimo bei lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą, pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę.

Deja, ne išimtis ir Lietuvos gyventojų mityba, tai patvirtina ir 2013–2014 m. atlikti mitybos įpročių ir faktinės mitybos tyrimai. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojų pagrindiniai maisto produktų pasirinkimo kriterijai yra skonis (39,7 proc.) ir kaina (31,9 proc.) ir tik 13,4 proc. respondentų renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu. Nors daržovių ir vaisių valgyti rekomenduojama 5 ir daugiau kartų per dieną ir jų per parą suvartoti ne mažiau kaip 400 g, Lietuvos gyventojai jų vartoja nepakankamai: šviežių daržovių (išskyrus bulves) kasdien valgo tik kas trečias (30,8 proc.) suaugęs ar pagyvenęs žmogus, iš jų tik 3,1 proc. vartoja kelis kartus per dieną, vidutiniškai per parą suvartojama tik 260 g daržovių ir vaisių.