Apie šias tendencijas kalbėjo NKC direktorius Daumantas Gutauskas, dalyvaudamas Pasaulinės kraujo donorų dienos bei 100 metų nuo pirmojo kraujo perpylimo Lietuvoje jubiliejaus minėjime, kuris vyko ką tik duris atvėrusiame moderniai atnaujintame NKC padalinyje prekybos centre CUP.
Taigi, NKC duomenimis, 2022-aisiais iš viso patvirtinti 65 teigiami pirmą kartą ir pakartotinai davusių kraujo donorų infekcijų atvejai, kai 2021 m. užfiksuoti 66 teigiami infekcijos atvejai, o 2020 m. – 79.
Praėjusiais metais tarp krauju plintančių infekcinių ligų, kurios nustatytos NKC kraujo donorams, fiksuota po 21 hepatito C bei anti-TP (sifilio) atvejį, 20 hepatito B ir 3 ŽIV atvejai.
Sveikatos apsaugos viceministrės prof. Danguolės Jankauskienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pastaraisiais metais išskirtinį dėmesį skiria sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir saugumui.
„Neatlygintina kraujo donorystė – tai vienas is donorystės prioritetų. Jo tvarų finansavimą užtikrinome net pandeminiu laikotarpiu. Skirdami neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programos lėšas patalpų atnaujinimui siekiame, kad būtų sudarytos patogios ir saugios sąlygos ne tik donorams, bet ir NKC personalui, kuris ruošia iš neatlygintinų donorų kraujo kokybiškus ir saugius komponentus pacientams“, – sako viceministrė.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nuosekliai mažėjantis krauju plintančių infekcinių ligų tarp kraujo donorų skaičius yra džiuginanti tendencija ne tik kraujo donorystės centrams, bet ir visai šalies sveikatos sistemai.
„Pirmiausia tai reiškia, kad perėjimas iš atlygintinos kraujo donorystės prie neatlygintinos absoliučiai pasiteisino. Kraujo centrai nebesulaukia žmonių, kurie anksčiau čia ateidavo norėdami duoti kraujo už pinigus, nepaisant to, ar jų kraujas tinkamas. Džiugina tai, kad sąmoningų kraujo donorų gretos vis didėja, o tai tik patvirtina faktas, kad tarp neatlygintinai paaukoto kraujo nuosekliai mažėja atvejų, kai fiksuojamos krauju plintančios ligos. Tai yra be galo svarbi žinia gydymo įstaigose gydomiems pacientams – jie gali jaustis saugiai, nes eliminuotos galimybės užsikrėsti per kraują po operacijų, kraujo perpylimų“, – sako D. Gutauskas.
Pasak NKC vadovo, tai reiškia, kad vis mažiau donorų paaukoto kraujo reikia utilizuoti, kas yra daroma, kai kraujas būna netinkamas, o tai labai efektyvina NKC ir jo padalinių veiklą.
„Būtent todėl mes visuomet stengiamės visuomenę skatinti, jog nusprendus tapti kraujo donoru, žmogus pirmiausia turi kuo nuodugniau išsitirti savo sveikatą, atlikti reikiamus tyrimus, pasitarti su šeimos gydytoju. Nuolat mažėjantys teigiamų infekcinių krauju plintančių ligų skaičiai yra tarsi įrodymas, kad žmonės vis labiau į tokius patarimus įsiklauso“, – sako D. Gutauskas.
NKC primena, kad kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, nes jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.
Na, o siekiant išvengti tokių ligų plitimo, ypač svarbu tikrinti kraują, kuomet jis paimamas iš donorų, ir tik kraują įsitikinus, kad jį saugu naudoti, kraujo komponentai vežami į gydymo įstaigas.