Širdies ligos ir insultas jau ir taip yra pagrindinė mirčių priežastis visame pasaulyje. Remiantis tyrimu, kurį ketinama paskelbti žurnale „Nature“, padidėjusi mirtinų širdies komplikacijų tikimybė „Covid“ išgyvenusiems žmonėms, kurių skaičius siekia šimtus milijonų visame pasaulyje, dar labiau pagilina šią problemą.
„Liekamasis „Covid-19“ poveikis yra išties didelis, – teigia tyrimui vadovavęs Ziyadas Al-Aly, Misūrio valstijos Sent Luiso sveikatos priežiūros sistemos klinikinės epidemiologijos centro direktorius. – Vyriausybės ir sveikatos sistemos privalo atsibusti ir suprasti, kad „Covid“ meta ilgą šešėlį užsitęsusio „Covid“ pavidalu ir turi pražūtingų padarinių. Man neramu, kad mes į tai nežiūrime pakankamai rimtai.“
Infarkto, insulto ir kitų rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų tikimybė per pirmuosius 12 atsigavimo po „Covid“ mėnesių išauga atsižvelgiant į pradinės ligos sunkumą, teigia tyrėjai. Jie palygino 151 195 veteranų, išgyvenusių „Covid“, širdies komplikacijų riziką su rizika, gresiančia daugiau nei 3,6 milijono jų bendraamžių, kurie nesusirgo šia pandemine liga.
Duomenys buvo gauti iš didžiausios integruotos sveikatos priežiūros sistemos Jungtinėse Valstijose. Dauguma sistemos vartotojų – baltieji vyrai, o tai gali apriboti tyrimo išvadų apibendrinimą kitoms grupėms, pažymėjo autoriai.
Jie nustatė, kad nehospitalizuoti „Covid“ pacientai per ateinančius metus 39 proc. dažniau susidūrė su širdies nepakankamumo rizika ir 2,2 karto dažniau – su potencialiai mirtinų kraujo krešulių (vadinamosios plaučių embolijos) rizika nei asmenys, kurie „Covid“ nesusirgo. Tai reiškia papildomus 5,8 širdies nepakankamumo ir 2,8 plaučių embolijos atvejus kiekvienam tūkstančiui „Covid“ pacientų, kurie nebuvo hospitalizuoti.
Intensyvi priežiūra
Hospitalizacija dėl „Covid“ 5,8 karto padidina širdies sustojimo riziką ir beveik 14 kartų – miokardito (širdies raumens uždegimo) tikimybę. „Covid“ pacientams, kuriems prireikė intensyvios priežiūros, gresia dar didesnė rizika – beveik kas septintas iš jų per metus patyrė rimtų širdies sutrikimų.
Toliau pateikiame padidėjusią širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų riziką „Covid“ persirgusiems žmonėms, palyginus su tais, kuriems ši liga nebuvo diagnozuota:
- Nehospitalizuotiems: nereikšmingas
- Hospitalizuotiems: 482 proc.
- Išgyvenusiems intensyvią priežiūrą: 2774 proc.
Insultas:
- Nehospitalizuotiems: 24 proc.
- Hospitalizuotiems: 177 proc.
- Išgyvenusiems intensyvią priežiūrą: 310 proc.
Širdies nepakankamumas:
- Nehospitalizuotiems: 39 proc.
- Hospitalizuotiems: 270 proc.
- Išgyvenusiems intensyvią priežiūrą: 522 proc.
Plaučių embolija:
- Nehospitalizuotiems: 119 proc.
- Hospitalizuotiems: 855 proc.
- Išgyvenusiems intensyvią priežiūrą: 2426 proc.
Miokarditas:
- Nehospitalizuotiems: 277 proc.
- Hospitalizuotiems: 1264 proc.
- Išgyvenusiems intensyvią priežiūrą: 3940 proc.
Mokslininkai vis dar bando suprasti širdies pažeidimų priežastis „Covid“ pacientams. Galimi mechanizmai apima liekamąją žalą, kurią sukelia tiesioginė virusinė invazija į širdies raumens ir kraujagyslių ląsteles, kraujo krešulius ir netipiškus, ilgai išliekančius uždegimus, teigia autoriai.
Pasak jų, stichinių nelaimių ir ankstesnių pandemijų išvados rodo ir netiesioginį „Covid-19“ poveikį, įskaitant socialinę izoliaciją, finansinį stresą, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčius, traumą ir sielvartą, kurie taip pat turi įtakos širdies ir kraujagyslių susirgimams.