Viename JAV medicinos žurnale jie paragino PSO pasimokyti iš Ebolos proveržio ir skubiai suburti sveikatos ekspertų komitetą, rašo bbc.com.
Jie nurodė, kad vakcina nuo šio viruso gali būti sukurta ir parengta bandymams per dvejus metus, tačiau visuomenei ji taptų prieinama tik po dešimtmečio.
Zikos virusas, kuris priverčia susitraukti kūdikių smegenis, Brazilijoje kelia paniką.
Šioje šalyje apsikrėtė tūkstančiai žmonių ir virusas išplito į maždaug 20 valstybių.
Brazilijos prezidentė Dilma Roussef paragino Lotynų Ameriką suvienyti jėgas kovai su šiuo virusu.
Per vieną viršūnių susitikimą Ekvadore ji sakė, kad dalijimasis informacija apie šią ligą yra vienintelis būdas ją įveikti. Kitą savaitę numatytas šio regiono sveikatos ministrų susitikimas.
Amerikos medikų asociacijos žurnale („Journal of the American Medical Association“) Danielis R. Lucey ir Lawrence`as O. Gostinas teigė, kad PSO nesugebėjimas imtis ankstyvų veiksmų per pastarąją Ebolos krizę galėjo kainuoti tūkstančius žmonių gyvybių.
Jie įspėjo, kad panaši katastrofa gali ištikti ir dėl Zikos viruso, jei nebus imtasi skubių veiksmų.
„Nedelsiant turi būti sukviestas Skubios pagalbos komitetas, kuris pakonsultuotų generalinį direktorių dėl sąlygų skelbiant Ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją, keliančią tarptautinį susirūpinimą“, - rašė autoriai.
„Pats komiteto sukvietimo procesas taptų tarptautinio dėmesio, finansavimo ir tyrimų katalizatoriumi“, - pridūrė jie.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas trečiadienį pareiškė, kad JAV vyriausybė pasiryžusi dėti daugiau koordinuotų pastangų, kad apšviestų amerikiečius dėl šio viruso pavojų.
Nėra gydymo
Gydymo nuo šio viruso nėra ir dabar prasidėjo vakcinos paieškos, kurioms vadovauja Teksaso universiteto medicinos padalinys.
Mokslininkai lankėsi Brazilijoje, kur atliko tyrimus ir rinko mėginius.
Dabar jie analizuojami itin saugomose laboratorijose Teksaso Galvestono mieste.
Įėjimą į šį pastatą Galvestone akylai saugo policija ir Federalinis tyrimų biuras. Šios įstaigos viduje kalbėdamas su BBC Žmogaus infekcijų ir imuniteto instituto direktorius, profesorius Scottas Weaveris teigė, kad žmonės pagrįstai bijo šio viruso.
„Jo pavojus tikrai labai reikšmingas, - sakė jis. – Jei vaisiui tikrai pasireiškia ši infekcija ir išsivysto mikrocefalija, nebeturime galimybių ištaisyti šios baisios ligos pasekmių, kurios būna mirtinos arba sukelia vaikui protinį neįgalumą visam likusiam gyvenimui“.
Zikos virusas buvo aptiktas 1947 metais. Jis buvo nustatytas beždžionėms Ugandos Zikos miške. Pirmasis šios infekcijos atvejis tarp žmonių buvo užregistruotas 1954 metais Nigerijoje, bet dešimtmečiais atrodė, kad žmonėms jis nekelia didesnės grėsmės, todėl mokslo bendruomenė jį ignoravo.
Mokslininkai dėmesį į šį virusą atkreipė tik po to, kai 2007 metais Mikronezijos Japo saloje kilo Zikos protrūkis.
Pastaraisiais metais šis virusas tiesiog „sprogo“, sakė S. Weaveris. Jis nusirito per Karibų jūros regioną ir Lotynų Ameriką, „apkrėsdamas veikiausiai pora milijonų žmonių“.
Suaugusiems žmonėms ir vaikams pasireiškiantys simptomai primena Dengė karštinę, bet paprastai būna lengvesni. Tai gali būti peršalimą primenantys skausmai, akių uždegimas, sąnarių skausmai ir bėrimas, tačiau daliai žmonių jokie simptomai apskritai nepasireiškia.
Retais atvejais ši liga gali sukelti komplikacijas, įskaitant Guillaino – Barre`o sindromą – nervų sistemos sutrikimą, galintį sukelti paralyžių.
Kas yra Zikos virusas?
Šį virusą platina uodai Aedes aegypti, kurie taip pat perneša Dengė karštinę ir geltonąją karštinę.
Virusas pirmą kartą buvo aptiktas 5-ajame dešimtmetyje Afrikoje, bet dabar plinta Lotynų Amerikoje.
Mokslininkai sako, kad vis daugėja įrodymų, jog šis virusas sukelia mikrocefaliją, kai kūdikiai gimsta su mažomis galvomis.
Gali sukelti karščiavimą ir bėrimą, bet daugumai žmonių simptomai nepasireiškia. Gydymo nuo šio viruso nėra.
Vienintelis būdas išvengti Zikos viruso – saugotis uodų įkandimų ir valyti stovinčio vandens telkinius, kur veisiasi uodai.