Pareiškime teigiama, kad jei bus nuspręsta vaistais prekiauti bet kokiose prekybos vietose, nesumažės nei vaistų kaina, nei pagerės vaistų prieinamumas. Taip pat svarbu įvertinti, kokios pasekmės gali būti, jei bus vaistai parduodami be farmacinės paslaugos – nepaaiškinus pirkėjui, kaip ir kada vaistą vartoti bei kaip jį derinti su kitais vartojamais vaistais, rašoma pranešime spaudai.
Jūratė Švarcaitė, Europos sąjungos Vaistininkų grupės Generalinė Sekretorė, kreipimesi sakė, jog sprendimai turi būti priimami tik įvertinus siekiamus tikslus ir galimas pasekmes.
„Pagrindinis argumentas, kurį dažniausiai naudoja politikai siekdami pagrįsti vaistų platinimą ne per visuomenės vaistines – kainų mažėjimas dėl neva sudaromos didesnės konkurencijos. Šis teiginys neturi jokių įrodymų. Priešingai, mokslinės studijos parodė, kad kainos, leidus prekybą vaistais alternatyviais kanalais, ne sumažėjo, bet kai kuriais atvejais net padidėjo, todėl jeigu pagrindinis permainų tikslas yra vaistų kainų mažinimas, siūlomas sprendimas absoliučiai netinkamas“.
Pasak jos, Europos Komisijos duomenys rodo, kad vaistų prekyba ne vaistinėse nepagerina ir vaistų prieinamumo. Pardavimo vietos, Europos praktikoje, dažniausiai koncentruojasi kelių rinkos dalyvių rankose ir veikia miestuose.
„Gali būti taip, kad gyventojams, priėmus sprendimą vaistus platinti ne vaistinėse, vaistų prieinamumas dar labiau sumažės, nes vaistinės, esančios kaimo vietovėse, nesugebės išsilaikyti, o gyventojai nebeturės galimybės įsigyti nei receptinių, nei kompensuojamųjų vaistų“, - įžvalgose dėsto J. Švarcaitė.
Mokslininkų duomenimis, šalyse, kuriose leido vaistais prekiauti degalinėse ar prekybos centruose, suprastėjo farmacinės paslaugos kokybė. Įsigyjant vaistus ne visuomenės vaistinėje gyventojai gauna prastesnę ar iš vis netenka farmacinės paslaugos iš vaistų pardavėjų neturinčių farmacinio išsilavinimo.
Studijos, tyrinėjusios piliečių pasirinkimą Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Čekijoje parodė, kad nereceptiniai vaistai skirti peršalimo, kosulio, virškinimo sutrikimų valdymui gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, taip pat gali sąveikauti su paciento vartojamais receptiniais vaistais. Žinių apie nereceptinius vaistus trūkumas tampa piktnaudžiavimo ar netinkamo vartojimo priežastimi.
„Daugelyje šalių vaistai yra dažniausiai apsinuodijimus sukeliančių medžiagų sąrašo viršuje. Taip pat verta paminėti, kad šalys, kurios anksčiau leido nereceptinių vaistų prekybą degalinėse ar prekybos centruose, vis dažniau dalį nereceptinių vaistų leidžia platinti tik visuomenės vaistinėse, užtikrindami konsultaciją su vaistininku, taip pat įveda limitus maksimaliam kiekiui vaisto įsigyti ne vaistinėje ir kitus griežtus apribojimus“, - grėsmes vardija Generalinė Sekretorė.
Europos sąjungos vaistininkų grupė (Pharmaceutical Group of the European Union (PGEU)), organizacija vienijanti Europos visuomenės vaistininkus iš 32 Europos šalių, atstovaujanti 400 tūkst. vaistininkų, dirbančių 160 tūkst. visuomenės vaistinėse, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrą bei Ministrą Pirmininką dėl pasirodžiusių Sveikatos apsaugos ministerijos planų vaistus platinti ne per visuomenės vaistines.