Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis pabrėžė, kad diskutuodami apie vaistų kainas turime suvokti skirtį tarp generinių ir patentinių vaistų.
Jo teigimu, generiniai vaistai turi tas pačias veikliąsias medžiagas, kaip ir originalūs (patentuoti) farmaciniai produktai, jie vienodai efektyvūs ir saugūs. Paprastai kalbant - generinis vaistas yra etinio vaisto „kopija“, kuria prekiauti galima tik pasibaigus etinio vaisto patento galiojimo laikotarpiui.
Rezervų yra
A. Bertulio skaičiavimais, generinius vaistus Lietuvoje vartoja 2,5 mln. gyventojų.
„Toli gražu - Lietuvoje generiniai vaistai nėra patys brangiausi. Beveik 80 proc. vaistų kainų yra mažesnės už ES 25 šalių kainų vidurkį. Mūsų nuomone, yra dar rezervų ir mes duodam pasiūlymus, kaip keičiant kainodarą, vaistų kainas būtų galima dar sureguliuoti. Tie pasiūlymai turi būti labai apgalvoti. Yra pavyzdžių iš kitų šalių, kai drastiškai keičiant kainodarą lyg iš pradžių gaunamas rezultatas, o paskui atsiranda problemos su pastoviu vaistų tiekimu, nuo ko vėl, aišku, nukenčia pacientas“, - sakė Vaistų gamintojų asociacijos direktorius.
Siekiant, kad patentiniams ir generiniams vaistams būtų sukurtos lygios konkurencinės sąlygos, A. Bertulio manymu, labai svarbu, kad mažėjant kainoms generinių vaistų prieinamumas ir asortimentas nemažėtų.
„Mes visada deklaravome, kad svarbiausia – vaistų prieinamumo gerinimas, neapsiribojant tik brangių naujų vaistų kompensavimu. Būtina gerinti kompensavimą terapinėse srityse, kuriose daugiausiai vartojami generiniai vaistai. <...> Labai dažnai tiek ir medikų tarpe eskaluojama, kad generiniai vaistai – pasenę, mažiau efektyvūs, nors specialistai žino, kad generiniai vaistai dar prieš kurį laiką buvo patentiniai ir <...> negali būti blogesni“, - tikino A. Bertulis.
Grįždamas prie kainų politikos, farmacininkų atstovas reziumavo, kad „kainų priemonės mažinimui yra, bet jos turi būti taikomos apgalvotai“.
Tiesa, paprašytas įvardinti, kokie vaistų antkainiai „nugula“ skirtinguose verslo segmentuose – jis atsakyti negalėjo.
„Tiesios išklotinės aš tikrai jums nepateiksiu. Yra fiksuoti antkainiai ir receptiniams, ir kitiems vaistams. Vaistinė turi galimybę savo pelno sąskaita galbūt tą leidžiamą antkainį susimažinti, yra visokios akcijos. Tie dalykai yra pakankamai reglamentuoti. Gamybininkas paprastai turi tokią kainą: gamybos kaštai plius pelnas.Toliau atiduodamas didmenininkui ir vaistininkui, jis jokios kontrolės kainai nebeturi“, - tvarką aiškino A. Bertulis.
Siūlo sekti Slovėnijos pavyzdžiu
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius susitikime pabrėžė, kad Lietuva dar nėra pritarusi Nacionalinei vaistų politikos programai, apie kurią jau kalbama nuo 2003 m.
„Aš esu vaistų chemijos specialistas, man jie visi vienodi – juos vertinu pagal jų cheminę sudėtį ir sąstatą. Nesvarbu, ar tai generinis, ar inovatyvus vaistas. Tiesa, be inovatyvių vaistų mes neturėsime ir pažangos, be jų negalėsime gydyti tokių ligų kaip <...> onkologinės ligos.
Onkologinių ligų vaistų tyrimai labai brangūs ir jų kaina labai aukšta, tačiau vis tiek turime padėti Lietuvos gyventojams bent dalinai kompensuodami tą kainą. Rezervai yra generiniuose vaistuose. Jei dažniau išrašysime šiuos vaistus, <...> tada mes sutaupome pinigus ir tuos pinigus Ligonių kasos gali skirti inovatyviems vaistams. Taip yra užsienio šalyse“, - pasakojo E. Tarasevičius.
Jis pabrėžė, kad net turtingos šalys neturi tiek rezervų, kad galėtų kompensuoti visus eilėje „stovinčius“ inovatyvius vaistus.
„Nereikia užmiršti ir nacionalinės vaistų gamybos. Nacionalinė vaistų gamyba Lietuvoje taip pat gali būti vystoma. Galėtume imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Slovėnija, kur daugiau kaip 50 proc. vaistų pagaminama šalyje. Taip sumažinamos išlaidos, nereikia į vaistų kainą pridėti transportavimo kaštų ir t.t.“, - sakė E. Tarasevičius, pridurdamas, kad Lietuva jau turi patirties gamindama preparatus iš vaistinių augalų.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas tęsė, kad vaikams skirtus ar dermatologinius vaistus galėtų gaminti mūsų vaistinės, o ne pramonė. Darbo liktų ir ligoninių vaistinėms – jos esą galėtų gamintis vaistus stacionare gulintiems pacientams - „mikstūras ir panašiai“.
Naujos kompetencijos – didelė atsakomybė
Vaistinių atstovai susitikime akcentavo ne kainų pokyčius, o tai, kad reikėtų išplėsti vaistininko kompetencijas, šiems suteikiant daugiau rūpybos paslaugų – imti kraują iš piršto, leisti vakcinas, atlikti tam tikrus tyrimus – gliukozės, cholesterolio ir kt.
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tikino, kad dėl tokio sprendimo būtų taupomos valstybės lėšos, mažinamos eilės ligoninėse. Tiesa, šios minėtos paslaugos būtų teikiamos ne kiekvienoje, o specializuotose vaistinėse.
Tokia idėja nebuvo labai patenkintas Vilniaus regiono vyr. psichiatras, VU Psichiatrijos klinikos profesorius Arūnas Germanavičius.
„Verslas iš tiesų turi būti socialiai atsakingas. Dirbdamas SAM ministro J. Poželos patarėju susidūriau su tokia problema – verslas ne visada nori prisiimti socialinės atsakomybės. Lietuvoje metadonas (stipriam skausmui malšinti, priklausomybei nuo opioidų gydymui, - red. past.) yra dalijamas ne vaistinėse. Tuo tarpu kitose užsienio valstybėse tai yra vaistinis preparatas. Jei jūs deklaruojate, kad norite bendradarbiauti ir prisidėti prie Lietuvos žmonių gerovės – ar jūs pasiruošę tokioms programoms, perimti metadono dalinimą iš pacientų, kurie serga sunkiomis narkomanijos formomis ir kitomis priklausomybės? Dabar didelė problema ta, kad pacientai jais piktnaudžiauja. <...> Man per 20 metų neteko matyti, kad vaistininkas neparduotų pacientui ar kad nukreiptų jį į mokymo programą, kur jis išmoktų atsikratyti priklausomybės“, - teigė A. Germanavičius.
Kristina Nemaniūtė-Gagė teigė, kad suklastotų receptų problemą padėtų išspręsti e-receptai.
Pigesni vaistai - prioritetas
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad vaistų kainų augimu suinteresuoti ir vaistinių tinklai, ir didmenininkai, ir farmacininkai: „Kiekvienas iš jų turi tikslą uždirbti. Ir – kuo daugiau. Kitas klausimas – kiek valstybė gali ar negali nuspėti tuos vaistų brangimo triukus bei sudėlioti saugiklius.“
LRT portalui jis sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu rengiamas planas, kuris leistų ligoninėms vaistus pirkti pigiau, o buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ketina iš naujo teikti įstatymo pataisas, įteisinančias kontrolinius vaistų pirkimus.