Šiais bandymais bus siekiama patobulinti dabartines gripo vakcinas, kurių veiksmingumas prieš ligą, kuri kasmet nusineša iki 650 tūkst. gyvybių, siekia 40–60 proc.
„COVID-19 pandemija leido mums išnaudoti didžiulę mokslinę galimybę – mRNR, – sakoma „Pfizer“ vakcinų tyrimų skyriaus vadovės Kathrin Jansen pranešime. – Gripas išlieka sritimi, kurioje matome vakcinų, galinčių padidinti veiksmingumo lygį, poreikį, ir tikime, kad mRNR yra šiam iššūkiui idealiai tinkanti technologija.“
Ankstyvojo etapo bandymuose dalyvaus daugiau kaip 600 amerikiečių nuo 65 iki 85 m. amžiaus, nurodoma bendrovės pranešime. „Pfizer“ konkrečiai nori palyginti vienvalentės, dvivalentės ir keturvalentės mRNR gripo vakcinos ir tradicinio, aprobuoto keturvalenčio preparato nuo šios ligos saugumą ir imuninį atsaką.
Tradicinės gripo vakcinos įprastai sukuriamos auginant virusą vištų kiaušiniuose ar žinduolių ląstelėse – virusas tuomet deaktyvuojamas ir paruošiamas vakcinai. Tačiau šiame procese susiduriama su daugybe iššūkių, įskaitant tokių vakcinų, kurios sukeltų stiprų imuninį atsaką, gamybą ir bandymus neatsilikti nuo nuolatinio gripo viruso mutavimo.
Ekspertai turi pasirinkti geriausią vakciną kitam ligos sezonui, iki jo likus šešiems mėnesiams.
Su mRNR tecnologija pagamintoms vakcinoms reikalinga tik viruso genetinė seka ar jos dalis, o tai galėtų sudaryti sąlygas greitesnei ir lankstesnei tokių skiepų gamybai.
Žmogaus organizmas „perskaito“ genetinį kodą ir pradeda gaminti į virusą panašias ląsteles, kurios paruošia imuninę sistemą tikrajam virusui.
„Pfizer“ pradėjo kurti savo mRNR gripo vakciną dar 2018 m. kartu su savo Vokietijos partnere „BioNTech“.
Ateityje „Pfizer“ ketina tyrinėti mRNR technologiją, apsaugant nuo kitų kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų, vėžio ir genetinių ligų.
„Moderna“ šiuo metu taip pat kuria nuosavą mRNR gripo vakciną ir preparatą nuo respiratorinio sincitinio viruso (RSV).