Gydymo įstaigoms galės nutraukti sutartis ir atimti licencijas
Balandžio pabaigoje Valstybinė ligonių kasa paskelbė, kad pernai gydymo įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų. Be to, privačios įstaigos neva padarė 6,2 karto didesnės piniginės žalos ne viešosios. Tačiau medikų atstovai sako, kad tokie patikrinimai buvo atlikti nesąžiningai, specialiai stengiantis surasti, kodėl reikėtų skirti baudą. Pavyzdžiui, dėl kitame puslapyje padėto antspaudo.
Naujose Sveikatos draudimo įstatymo projekto pataisose numatoma, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) galėtų vienašališkai nutraukti arba stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis dėl valstybės kompensuojamų paslaugų ir medicinos priemonių apmokėjimo. Taip pat galėtų nutraukti jų licencijas, įpareigoti grąžinti pacientui pinigus, jei paslaugos turėjo būti suteiktos nemokamai.
Daugiausiai ginčų sukėlė šie įstatymo pokyčiai: VLK galėtų nutraukti sutartį su gydymo įstaiga ar vaistine, jei per ankstesnius 2 metus nuo praeito pažeidimo nustatymo, vėl padaryti ne mažiau nei dar 2 analogiški pažeidimai. Kitame punkte nurodoma, kad įstaiga po nustatytų pažeidimų vėl sudaryti sutartį dėl vaistų, paslaugų ar kitų medicinos priemonių galėtų tik po metų.
Dėl šių pasiūlymų bendro sutarimo nebuvo ir pačiame Sveikatos reikalų komitete. Seimo narys Linas Slušnys sakė, kad tokie pasiūlymai tik didins VLK įvaizdį kaip baudžiamosios institucijos, be to, tokioms pataisoms priešinasi visa medikų bendruomenė.
Panašią nuomonę išsakė ir Morgana Danielė, kuri pabrėžė, kad nors gydymo įstaigose pažeidimai nustatomi, bet dėl jų priežasčių kyla daug klausimų: „Tos priežastys neįtikina manęs, kad yra pikti žmonės ir nesąžiningos įstaigos, ir kad jų tiek daug, kad nebegalime susitvarkyti. Vienetiniais atvejais, kai jų pasitaiko, teismas yra geriausias sprendimas tokio didelio ginčo. […] Elektroninės sistemos sprendimai gali padėti išvengti daug klaidų.“
Tačiau Seimo narys Aurelijus Veryga prieštaravo tokiems argumentams ir sakė, kad piktnaudžiavimo atvejai yra akivaizdūs.
„Tokia sistema sukuria skirtingas sąlygas viešajam ir privačiajam sektoriui, o tai lemia destruktyvius procesus, kai persikeliama į privatų sektorių. Dėl to vėliau taps sudėtinga gauti kompleksines paslaugas viešajame sektoriuje. Girdėjome atvejus apie priemokas, kur jų neturėtų būti. Niekaip nesuprantu, kaip pacientų organizacijoms tai tinka. […] Kai atsiras realūs kontrolės mechanizmai, įstaigos pažeidimų nebedarys“, – sakė A. Veryga, pritardamas pataisoms.
Nepaisant prieštaravimų, pataisos komitete buvo priimtos ir toliau bus svarstomos Seime.
Sukilo visa medikų bendruomenė
Prieš svarstymą Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams buvo išsiųstas raštas, kurį pasirašė Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos vaistinių asociacija.
Kaip teigiama rašte komiteto nariams, priėmus naujus siūlymus ir suteikus VLK vienašališką galią priimti sprendimus dėl sutarčių su gydymo įstaigomis bei vaistinėmis stabdymo arba nutraukimo, neabejotinai pablogėtų valstybės kompensuojamų paslaugų prieinamumas pacientams. Anot kreipimosi iniciatorių, gyventojai būtų priversti arba kreiptis į kitas gydymo įstaigas, taip dar labiau didinant ilgų eilių pas gydytojus problemą, arba mokėti visą medicinos, slaugos ar odontologijos paslaugų kainą.
Be to, kaip akcentuojama rašte, priėmus siūlymus, nauja tvarka turėtų būti taikoma tiek privačioms, tiek viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, tad sutriktų ir gyvybiškai būtinų paslaugų prieinamumas. Organizacijų bei asociacijų atstovų teigimu, nustačius pažeidimus valstybinėse gydymo įstaigose bei didžiosiose šalies klinikose, VLK lygiai taip pat turėtų stabdyti arba nutraukti sutartis dėl finansavimo, taip pacientams sukeliant iššūkius gauti būtiniausias paslaugas, kaip reanimacijos ir intensyviosios terapijos, onkologijos, organų transplantacijos, chirurgijos ar dializės.
Organizacijų bei asociacijų atstovų teigimu, politikų siūlymas suteikti galimybę VLK direktoriui priimti sprendimus dėl finansavimo sutarčių sustabdymo ar nutraukimo yra neproporcingos galios suteikimas.
Kaip teigiama rašte, iki šiol nėra aišku už kokius pažeidimus kokios sankcijos būtų taikomos. Be to, kreipimesi nuogąstaujama, kad net ir apskundus VLK sprendimą teismui, bylos nagrinėjimo metu, sveikatos įstaiga privalėtų nutraukti kompensuojamų paslaugų suteikimą gyventojams.
Kiek anksčiau „Delfi“ apie patikrinimus papasakojo Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė. Pasak pašnekovės, VLK tikrino paslaugų teikimą 2 sektoriuose – odontologijos ir slaugos.
„Slaugos namuose atsirado nauja paslauga po reformos, todėl VLK nusprendė patikrinti, kaip ji vykdoma ir kaip įsisavinami PSDF pinigai. Nekalbu apie tuos atvejus, kur iš tiesų yra grubūs pažeidimai ir lėšų grobstymai, nes tokių atvejų yra.Bet esmė yra ta, kad didžioji dalis pažeidimų nelogiški, o neatitikimai, smulkūs ir didesni pažeidimai vertinami vienodai, su tokiomis pat baudomis. VLK Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje deklaravo, kad labiausiai nusižengia privačios gydymo įstaigos. Paaiškėjo, kad tikrinamos buvo ne tik privačios, pažeidimų nustatyta visur, bet labiausiai kalbama apie privačias. Kiekvienas toks baudimo atvejis sukelia įtampą ir gali paliesti medikus, nes jaučiame, kad galime būti nubausti ir nebūtinai už pagrįstus dalykus“, – sakė A. Gerliakienė.
Visą ankstesnį tekstą apie nustatytus pažeidimus su A. Gerliakiene rasite čia.