Pirmasis pavojingiausių ligų ženklas – miegamajame

Lietuvoje daugiau kaip pusė 55-erių ir vyresnių vyrų serga kraujotakos sistemos ligomis, tai rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro surinkti duomenys. Daugelis jų būtų išvengę sunkių padarinių, jeigu būtų atkreipę dėmesį į pirmuosius ligos simptomus ir kreipęsi pagalbos į specialistus. Tėvo dienos išvakarėse gydytojai ragina vyrus susirūpinti savo sveikata.

Ištiko infarktas

„Mano vyrą ištiko infarktas. Kelias dienas jis praleido ligoninės reanimacijos skyriuje, dabar gydomas sanatorijoje, – sako panevėžietė Elena. – Viskas baigėsi, rodos, gerai, jis nebedūsta, gali vaikščioti. Bet man ramybės neduoda viena mintis: gydytojas paklausė, ar mūsų lytinis gyvenimas buvo normalus. Sakiau, kad nevisai. Tada jis pasakė, kad jeigu būtume į medikus kreipęsi, kai tik pastebėjau jo erekcijos sutrikimą, vyro nebūtų ištikęs infarktas.“  

Moteris teigia nė nepagalvojusi, kad jų santykiai nenormalūs – kartu gyvena jau trisdešimt metų, vaikai užaugo, pastarieji metai buvo gana sunkūs – atsirado keblumų dėl darbo, vis pritrūksta pinigų, tad nieko keisto, kad vis rečiau pabūdavo kartu. Ne visuomet ir pavykdavo pasimylėti, dėl to yra net susibarę. 

„Kartą pastebėjau, kad vyras nebe toks greitas, kaip anksčiau. Visko prisigalvojau – gal aš nebe graži, gal kitą turi. Anksčiau mylėdavomės kartą per savaitę, vėliau ir kartą per tris savaites kartu nebepabūdavom. O pastaraisiais metais, kai nebelabai išeina, iš viso nebesimylėjom, – prisimena Elena. – Kai vyrą ištiko infarktas ir gydytojas paklausė, ar buvo sutrikusi jo erekcija, tik tada pagalvojau, jog nebuvom artimi dėl to, kad jis sirgo. Jis nueidavo pas šeimos daktarę vaistų nuo kraujospūdžio, bet ji neklausė apie mūsų santykius. Pasirodo, reikėjo eiti pas širdies gydytoją.“

Nukenčia pirmiausia

„Lietuvos gydytojai, savo pacientams įtarę gresiančias kraujagyslių ligas, retai jų paklausia apie lytinę funkciją. Toks klausimas, priešingai nei laboratoriniai tyrimai, nekainuoja nė cento, o ligas nustatyti nesunku – pusė vyrų, kurie patiria lytinės funkcijos sutrikimus, greičiausiai serga arterine hipertenzija, trečdalis – cukriniu diabetu, dar trečdaliui būna depresijos požymių“, – teigia Lietuvos seksualinės medicinos draugijos prezidentas dr. Robertas Adomaitis.

Gydytojas sako, kad gamta sutvarkė taip, jog daugiau šansų susilaukti palikuonių turi jaunesnis žinduolis, todėl lytinė funkcija svarbesnė tokiam individui. Metams bėgant visos organizmo funkcijos lėtėja, kartu gęsta ir lytinė funkcija. 

„Bet žmonės nėra gyvūnai. Jie lytiškai santykiauja ne tik tada, kai siekia susilauktų vaikų, – tai ir savęs vertinimo, identiteto dalis. Žmogus yra sociali būtybė, todėl buvimas su kitu žmogumi yra svarbus. Be to, žmonės ne tik nori gyventi ilgiau, bet ir išlaikyti visus gerus dalykus, kuriuos turėjo anksčiau. Nepaisant to, kūnas dėvisi. Ir visų pirma pačios trapiausios „detalės“, – sako dr. R. Adomaitis.

Trapiausios kraujagyslės

„Nepakankama erekcija – rimtas įspėjimas, kad būtina keisti gyvenseną, taip pat išdrįsti apsilankyti pas gydytojus, – teigia Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė dr. Aušra Marcijonienė. – Tai gali būti pirmasis aterosklerozinių pakitimų kraujagyslėse simptomas. Todėl būtina įvertinti visus rizikos veiksnius ir juos koreguoti. Neretai vyrai numoja ranka į padidėjusį kraujospūdį arba jo tiesiog nematuoja.

Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos 40–55 metų vyrams, tačiau kreipiasi ir jomis pasinaudoja vos 50 proc. gyventojų.“ 

„Varpos kraujagyslės, palyginti su širdies kraujagyslėms, yra daug ilgesnės ir daug siauresnės. Tad greičiau nukenčia nuo rūkymo, nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje, cukrinio diabeto“, – priduria dr. R. Adomaitis.

Ieško pagalbos kas dešimtas 

Dažnai vyrai kraujagyslių sutrikimų nepastebi – na, gal koja nutirpo, galvą paskaudo, nieko tokio, tačiau kai dėl kraujagyslių pažeidimo sutrinka erekcija, seksualiai aktyvų vyrą tai priverčia suklusti, nes pasikeičia svarbi jo gyvenimo dalis. 

Deja, į gydytojus kreipiasi tik labai nedidelė dalis – mažiau negu 10 proc. erekcijos sutrikimų varginamų vyrų. O jų išties nemažai. Kadangi šis sutrikimas tiesiogiai susijęs su amžiumi, galima skaičiuoti taip: kiek yra metų, tiek procentų šio amžiaus vyrų būna įvairaus laipsnio erekcijos sutrikimų. Tačiau dr. R. Adomaitis sako, kad vyrai, kurie patiria lengvus erekcijos sutrikimus, išsisuka be gydytojų pagalbos. Ne visiems vyrams, kuriems atsiranda vidutinio stiprumo erekcijos sutrikimų, irgi reikia pagalbos. Užtat vyrai, kuriuos vargina sunkūs sutrikimai, be papildomų priemonių negali turėti lytinių santykių. Tokių vyrų gali būti apie 10 proc. visų vyresnių kaip 50-ties metų stipriosios lyties atstovų. 

„Vyrai mano, kad jų lytinis pajėgumas yra tarsi pats savaime – atsietas nuo viso organizmo būklės. Negalėjimą atlikti lytinį aktą jie aiškina įvairiai – kad nėra partnerės ar partnerė nenori, nėra sveikatos. Didelė dalis tokių vyrų gali net nenorėti taisyti lytinės funkcijos. Prašome, netaisykite jos, bet atsiminkite, jog tai požymis, kad ir kitose kraujagyslėse yra grėsmingų pakitimų. Neikite pas šeimos gydytoją tartis dėl erekcijos sutrikimų, bet pasitikrinkite kraujospūdį, užrašykite kardiogramą, pamatuokite cholesterolio kiekį kraujyje“, – ragina dr. R. Adomaitis. 

O dr. A. Marcijonienė teigia, kad tokiems pacientams neinvaziniais būdais galima ištirti kraujagyslių būklę ir nustatyti rizikos veiksnius patirti infarktą ar insultą – pamatuoti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, padidėjusį kraujospūdį, netgi atlikti akių dugno tyrimą, kur irgi yra labai smulkių, jautrių kraujagyslių. 

„Daugelis žmonių gyvena labai intensyviai, nori viską padaryti kuo anksčiau ir kuo skubiau, geriausia – iki keturiasdešimties. Tokio amžiaus vyrai labai pažeidžiami, juos reikia paskatinti apsilankyti pas gydytoją, kad jis laiku aptiktų riziką susirgti kraujagyslių ligomis, nustatytų veiksnius, kurie lemia ligą, ir pabandytų juos paveikti taisant gyvenimo būdą. Jei to neužtenka – ir vaistais, – įsitikinusi dr. A. Marcijonienė. – Tai padės vyrams išvengti labai sunkių padarinių.“
Gydytoja priduria, kad pastaruoju metu nuo infarkto tenka gydyti vis jaunesnius vyrus. Tad atsiradę erekcijos sutrikimai net ir trisdešimtmetį turėtų paskatinti susimąstyti, kad šios negalios priežastis galėtų būti kraujagyslių pažeidimas.

Galima padėti 

Šiemet Europos urologų asociacija parengė naujas vyrų seksualinės disfunkcijos gydymo gaires. Gydytojams pateikta esminė nuoroda – reikia rūpintis bendra vyrų sveikata, erekcijos sutrikimas – tai pavojingesnių ligų požymis.

„Tai ženklas, žinutė visiems urologams, kad reikia gydyti ne tik varpą, bet ir žmogų“, – teigia dr. R. Adomaitis.

Į urologus, kurie gydo vyrų lytinės funkcijos sutrikimus, kreipiasi vyrai nuo 18 iki 80 metų. Maždaug pusė pacientų yra vyresni kaip 50 metų ir, pasak dr. R. Adomaičio, beveik visi yra patyrę organinių erekcijos sutrikimų, kuriuos galima išgydyti, tik reikia noro ir lėšų, nes erekcijos sutrikimo gydymo priemonės nėra kompensuojamos. 

Europos urologų asociacijos gairėse taip pat rekomenduojama pacientams skirti naujų erekciją gerinančių vaistų, kurie sukelia mažiau šalutinių poveikių – mažiau skauda galvą, mažiau pila karštis. 

Nors erekciją veikiantys vaistai veikia kraujagyslių lygiuosius raumenis, tačiau dr. R. Adomaitis teigia, jog nereikia turėti iliuzijų, kad jie padės viso organizmo kraujagyslėms, mat varpos kraujagyslių ir, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių yra kitokie veiklos reguliavimo mechanizmai. Todėl erekciją veikiantys vaistai, priešingai nei vaistai nuo hipertenzijos, turi mažesnį poveikį kitų kūno dalių kraujagyslėms.

„Šie vaistai pagerina erekciją, tačiau vyro neatleidžia nuo prievolės keisti gyvenimo būdą, – įsitikinęs specialistas. – Erekcijos sutrikimai yra lėtinė progresuojanti būklė, kaip ir cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, todėl negalime pacientui pažadėti, kad jį išgydysime. Galime jam pasakyti, kad yra priemonių, kurios padėtų pagerinti erekcijos funkciją. Bet, pakeitus gyvenimo būdą, gali tekti gerti mažiau vaistų arba jų visai nebereikės“.

Padeda sukurti laimingą šeimą 

Seksologas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas įsitikinęs, kad lytinis gyvenimas yra vienas iš trijų svarbiausių komponentų, kartu su emociniu bei dvasiniu bendravimu, kurie padeda sukurti šeimos laimę. 

„Lytinį aktą vadinu trigubu malonumu: tai kiekvieno žmogaus džiaugsmas ir jų abiejų džiaugsmas“, – sako gydytojas. 

Deja, tokį džiaugsmą patiria mažiau nei penktadalis šeimų. Kodėl taip yra? Visų pirma, maždaug 20 proc. moterų neturi tikslo patirti orgazmą, jos patiria pasitenkinimą dėl to, kad kitam žmogui sukelia malonumą. 

30–40 proc. porų seksualinis gyvenimas iš viso nesėkmingas – reti orgazmai, daug nesusišnekėjimo. Maždaug penktadalis porų besimylėdamos gana mechaniškai atlieka savo vaidmenį ir stokoja bendrystės. 

Kodėl šie žmonės gyvena kartu? Tai priklauso nuo amžiaus, nuo auklėjimo, nuo to, kokius tikslus sau kelia, kiek jiems svarbūs vaikų interesai, neretai pasiduoda visuomenės ar giminaičių spaudimui. „Kartais užtenka tetos ar dėdės žvilgsnio, kad vienas iš sutuoktinių pasijustų blogai. Vyresni žmonės dažnai mano, kad jie gali bet kada ir bet kaip pasakyti, kaip, jų nuomone, turi elgtis pora, ir net versti tai daryti“, – teigia V. Šapurovas. 

Kokybišką seksą, pasak psichologo, nėra paprasta išsaugoti, bet dažnai būna, kad žmonės iš pat pradžių nesukuria abipusio džiaugimosi artumu modelio. O po penkerių bendro gyvenimo metų nebeturi vilties, kad kas nors pasikeis.

Neretai poros džiugesį vienas kitu praranda. Pavyzdžiui, po natūralaus gimdymo apie pusei porų tenka iš naujo prisiderinti vienas prie kito. „Jei to nepadaroma, problemos įsisenėja, prasideda santykių erozija, – tvirtina seksologas. – Lytinis gyvenimas yra dviejų žmonių reikalas. Bet jeigu abu nori pagalbos, jiems galima padėti.“

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!