Anot DELFI pašnekovo, Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo dr. Nerijaus Jakučio, Lietuvoje atliekamos visos moderniausios operacijos, išskyrus donoro kūno dalių priauginimą. Penktadalis pacientų į medikų rankas patenka po traumų, dalis kurių nutinka, regis, „lygioje vietoje“. Pirštų netekti galima dirbant žoliapjove, pjaustant žuvį ar net maudantis ežere.
Dažna vasaros trauma – žoliapjovės nupjauti pirštai
Pagal paskutiniųjų keleto metų skyriaus darbo statistiką, per metus atliekama apie 1500 operacijų. Dauguma atliekamos planine tvarka. Tuo tarpu skubios pagalbos atvejais vyrauja dvi tipinės traumos. Pastaruoju metu dažniausiai plaštakas žmonės sunkiai susižaloja dirbdami vadinamąja „bulgarke“: prie įtaiso, skirto metalui pjauti, primontavę medžiui pjauti skirtą diską. Su šiuo įrenginiu yra patogu dirbti, todėl jis labai paplitęs, bet žmonės neįvertina slypinčio pavojaus arba žino, tačiau nekreipia dėmesio. Šis pjūklas yra tiesiog per galingas medžiui pjauti, todėl pasitaiko, kad paprasčiausiai išsprūsta iš dirbančiojo rankų ir jį sužaloja.
„Viena vertus, tai nelaimingi atsitikimai, bet juose yra ir daug žmogaus kaltės. Kartais žmonės būna išgėrę, o kartais prisipažįsta nesuprantantys, kodėl taip neatsargiai pasielgė. Pavyzdžiui, labai dažna vasaros trauma, kai žmonės įkiša pirštus į veikiančią žoliapjovę, kad išvalytų žoles, ir netenka vieno ar net kelių pirštų. Kartais pirštai nukertami keliose vietose, todėl juos prisiūti būna labai sunku. Kita vasaros sezono trauma, kai žmonės maudydamiesi vandens telkiniuose, ypač – nežinomuose, užlipa ant stiklo duženų ar kitų pjaunančių daiktų ir susižaloja padą, nupjauna pirštus lenkiančias sausgysles, nervus. Tokiu atveju turi būti atlikta skubi operaciją ir susiūtos visos pažeistos struktūros.
Kartais trauma nutinka tarsi „lygioje vietoje“ – pjaustė žmogus žuvį, aštrus peilis nučiuožė per pirštus ir nupjovė visas lenkiamąsias sausgysles. Panašiai gali nutikti ir plaunant arba šluostant įskilusią stiklo taurę. Jei nustatomas plaštakos lenkiamųjų sausgyslių, nervų, arterijų sužalojimas, suteikus pirmąją pagalbą, sustabdžius kraujavimą, ligonį nedelsiant būtina pervežti į mūsų gydymo įstaigą arba kitą, kurioje ištisą parą teikiama tokia pagalba. Jei nupjautos funkciškai svarbios struktūros, jas visas būtina susiūti pirmosios operacijos metu, o ne po keleto savaičių ar mėnesių. Tada padėti pacientui yra nepalyginamai sudėtingiau“, - pasakojo medikas.
Žmonės, kuriems ypač gali prireikti plastinės rekonstrukcijos chirurgijos profesionalų, yra ir motociklininkai, kadangi avarijų metu jie dažnai susižaloja pėdas. „Tačiau pastarieji gana retai pas mus pakliūna. Paprastai jie patiria rimtesnių daugybinių sužeidimų ir medikai pirmiausiai gelbėja gyvybę. Kita vertus, pėda dažnai sutraiškoma taip, kad nelabai ką ir bepadės. Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai žmogui, kurio kojas pervažiavo traukinys, buvo replantuotos abi pėdos, apie 20 cm patrumpinus blauzdos kaulus. Prieš eilę metų buvo atvejis, kai merginą partrenkė automobilis ir nuplėšė jai ranką žasto srityje. Ranką pavyko prisiūti ir jos funkcija, nepaisant rautinės traumos, buvo stebėtinai gera“, - aiškino N. Jakutis.
Į veido priauginimo operacijos dedamos didžiulės viltys
Tobulėjant technologijoms, vis dažniau tampa įmanoma tai, kas anksčiau atrodė neįtikėtina. Nauja sritis – veido transplantacijos, kai pacientui perkelia dalis ar net visas donoro veidas.
Veido rekonstrukcijų rezultatai – stulbinantys. Po rekonstrukcijos žmogus ne šiaip gauna kito žmogaus veido kaukę, bet tas veidas yra „gyvas“ – su visa mimika. Aišku, pirmaisiais mėnesiais po operacijos veidas iš tiesų labai primena kaukę, tačiau maždaug po pusmečio jis įgauna vis natūralesnę išvaizdą. Šiais metais Paryžiuje vykusiame Europos mikrochirurgijos draugijų kongrese teko matyti plastikos chirurgų iš Prancūzijos video medžiagą apie tai, kaip juodaodis, sergantis veido minkštųjų audinių augliu, per Kalėdas stovi Paryžiaus gatvėje prie parduotuvės vitrinos, varstomas aplinkinių žvilgsnių, vaikai dar ir pirštais rodo. Ir tas pats žmogus ten pat stovi praėjus metams po operacijos – niekas nekreipia į jį jokio dėmesio, nes jis iš minios niekuo neišsiskiria“, - pasakojo N. Jakutis.
Šiuo metu persodintų veidų skaičius pasaulyje artėja prie 10, plaštakų priauginta jau per 20. Kita vertus, šios operacijos turi ir nemažai priešininkų. Pagrindinis jų argumentas – tai ne gyvybę gelbstinčios intervencijos. Mat žmogus, kuriam priauginta donoro kūno dalis – veidas ar plaštaka, visą gyvenimą turi gerti imunitetą slopinančius vaistus, o pastarieji turi pakankamai stiprų pašalinį toksinį poveikį. Taip pat įrodyta, kad šiuos vaistus vartojantys žmonės dažniau suserga vėžiu. Taigi šie vaistai nėra visai nekalti, todėl turi būti pasverta jų nauda ir žala.
„Todėl plaštakos paprastai implantuojamos tuo atveju, jei žmogus neturi jų abiejų. Tokiu atveju žmogus lieka visiškai priklausomas nuo aplinkinių pagalbos. Tai rimčiausia indikacija, kad būtų atkurta bent vienos rankos funkcija“, - teigė medikas.
Daugėja lėtinių ligų, kurios išklaipo pirštų sąnarius
Anot mediko, vis daugėja ligų, dėl kurių reikia mikrochirurgų įsikišimo. „Pavyzdžiui, liaudyje vadinamieji pritraukti pirštai, įvairūs plaštakų augliai, apsigimimai, vadinamieji pirštų spragtukai, kai lankstant pirštus jie užstringa ir žmogus nebegali jo ištiesti, kol jis spyruokliuodamas nespragteli. Dar vienas didelis segmentas – periferinių nervų mikrochirurgija. Dažniausia situacija, dėl ko operuojama, yra riešo kanalo sindromas, kai tirpsta pirštai, žmonės iš skausmo atsibunda net naktimis.
Liga atsiranda dėl nuolatinio fizinio darbo, kurio metu dominuoja pirštų gniaužymas. Lenkiamosios sausgyslės pervargsta, prasideda lėtinis uždegimas, jos išdidėja ir nebetelpa kanale. Anksčiau šią problemą turėjo tam tikrų profesijų atstovai – melžėjos, siuvėjos, mezgėjos. Dabar užtenka žmogui daugiau sodo darbų padirbti. 5-6 kartus dažniau serga moterys, kadangi su su amžiumi keičiantis hormonų balansui pasikeičia ir skysčio balansas, todėl sausgyslės tampa vandeningos ir išpursta. Taigi joms net nebūtina dirbti sunkų fizinį darbą“, - vardijo N. Jakutis.
Dar viena dažna ligų grupė – reumato deformuota plaštaka. Anksčiau tokie pacientai būdavo pasmerkti, tačiau šiandien vietoj išklaipytų pirštų sąnarių, dėl kurių žmogus nebegali net paimti daiktų, dedami šiuolaikiniai implantai. „Mes negalime padaryti, kad plaštaka vėl veiktų kaip sveiko žmogaus, bet jos funkcija tikrai pagerėja. Jau keletą metų pas mus implantavimo metodika taikoma tokia pati, kaip visame pasaulyje. Silikoniniai protezai atsparūs susidėvėjimui ir mechaniniams poveikiams“, - teigė N. Jakutis.
Iš moters audinių atstatoma dėl vėžio nupjauta krūtis
Paklaustas, ar rekonstrukcinė chirurgija ateityje galėtų pakeisti galūnių protezus, N. Jakutis pabrėžė, kad protezai taip pat tobulėja ir turi savo panaudojimo nišą. Visgi moderniems protezams dar toli iki natūralios galūnės pojūčių imitavimo.
Dauguma „robotizuotų“ protezų tiesiog prijungiami prie sveikų audinių. Tokiu būdu sužadinamas dirbtinės galūnės judesys. Pavyzdžiui, rankos protezas prijungiamas prie sveiko krūtinės raumens, kurį įtempdamas pacientas gali protezu manipuliuoti. Pasaulyje atliekami bandymai su ultramoderniais rankų protezais, bandant žmogaus nervų impulsus perduoti tiesiog į protezo mechanizmus.
„Lietuvoje dar per mažai atliekama krūtų rekonstrukcijos po jų pašalinimo dėl vėžio operacijų. Viena vertus, trūksta informacijos visuomenėje, antra vertus, krūties rekonstrukcija atliekama 2-3 etapais – visas gydymas užtrunka. Be to, nėra pakankamo dialogo tarp plastikos chirurgų ir onkologų. Pasaulyje tokių operacijų atliekama labai daug. Krūtis gali būti suformuota iš moters pilvo, sėdmens, šlaunies ar nugaros audinių. Tik paskutiniuoju rekonstrukcijos atveju dažnai trūksta audinių masės, todėl papildomai reikia ir silikononio implanto. Gaila, kad Valstybinė ligonių kasa iki šiol neranda galimybių mūsų šalies pacientėms, gydomoms dėl krūties vėžio, kompensuoti silikoninio krūties implanto vertės taip, kaip seniai yra Vakarų šalyse“, - pasakojo pašnekovas.
Kitose ligoninėse skubios pagalbos prireikia net pusei pacientų
Plastinės rekonstrukcijos skyriai yra ir kitose didžiosiose Lietuvos ligoninėse. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo Gedimino Raubos, jo skyriuje planinių ir skubių operacijų santykis pasidalinęs maždaug per pusę.
„Dažniausios traumos, po kurių prireikia mūsų pagalbos, yra riešo ir dilbio, taip pat stipinkaulio kaulų lūžiai. Nebūtinai šie lūžiai turi būti atviri, tačiau jei pažeidžiama didelė zona, juos tenka fiksuoti ar sukabinti specialiomis plokštelėmis. Antros pagal dažnumą traumos – kaulų lūžiai su sausgyslių, nervų, kraujagyslių sužalojimais. Pirštų netenka žmonės jau rečiau. Mat instrumentai tapo saugesni. Be to, pagaliau visi pradėjo dirbti savo darbą – mokytojai, gydytojai lenteles soduose rečiau pjauna patys, todėl rečiau nusipjauna pirštus“, - pasakojo medikas.
Dar viena sritis – randų šalinimas. Tačiau čia atliekamos ne estetinės plastikos operacijos, kai randas atrodo negražiai, bet jis šalinamas tuomet, kai iš tiesų žmogui trukdo – randai po plačių sužalojimų ar nudegimų tempia odą, o jeigu jie yra aktyvioje lenkimo vietoje, netgi išopėja.
Nuotraukų albume – kaip atrodo retransplantuota ranka, atstatytas nykštys panaudojus kojos pirštus ir kaip plaštakai su išklaipytiems sąnariais grąžinamas normalus vaizdas.