Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, kuriuo atnaujinta vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų teikimo tvarka, įsigaliosianti š. m. lapkričio 1 dieną, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Ministro A. Verygos teigimu, labai tikimasi, kad inicijavus šiuos pokyčius reikiamą gydytojų specialistų pagalbą augančiai kartai bus galima suteikti kuo anksčiau, kas leistų užkirsti kelią rimtesniems psichikos sutrikimams.
„Psichikos sveikatos srityje galioja tie patys dėsniai kaip ir gydant kitas ligas ar negalavimus. Kuo anksčiau yra nustatomi ir pradedami gydyti psichikos sutrikimai, tuo dažniau pavyksta išvengti didelės žalos tolimesnei vaiko raidai. Tai padidina tikimybę, jog ateityje turėsime geresnę suaugusiųjų psichikos sveikatą, o jiems bus lengviau integruotis visuomenėje, gyventi socialinį gyvenimą kaip ir daugeliui mūsų šalies žmonių“, - teigia ministras A. Veryga.
Taigi, nauja tai, kad plečiamas gydymo įstaigų tinklas, kuris teiks vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Iki šiol stacionaro paslaugas Lietuvoje teikė tik kelios stacionarines gydymo paslaugas teikiančios įstaigos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tad norint gauti dienos stacionaro paslaugas gyventojai iš visos Lietuvos turėjo kasdien vežti mažuosius pacientus į šiuos miestus, kas sudarė itin didelių nepatogumų tėveliams.
Įsigaliojus naujajai tvarkai, vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos galės būti teikiamos keliose dešimtyse gydymo įstaigų, tolygiai išsidėsčiusių visoje Lietuvoje, ir tai ženkliai pagerins paslaugų prieinamumą. Tad gydant sudėtingesnius vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus nereiks atitraukti vaiko iš šeimos, nepasikeis vaiko aplinka, o į šį pasikeitimą mažieji neretai reaguoja labai jautriai, ypač turintys raidos sutrikimų, pavyzdžiui, kuriems diagnozuotas autizmas. Tad naujovės reiškia, kad nuo lapkričio jaunieji pacientai paprasčiau galės gauti reikalingas diagnostines ar gydymo paslaugas dienos stacionare, o vakare galės grįžti į įprastą jiems aplinką.
Nauja ir tai, kad atsiranda nauja paslauga, kuri iki šiol nebuvo teikta – vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslauga. Ji skirta padėti psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams integruotis arba reintegruotis į bendruomenę, mokyklą ir šeimą, arba kai reikia sustiprinti paciento socialinius ryšius, socialinius ir savitarnos įgūdžius bei adaptaciją.
Teikiant vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugas galės būti taikoma individuali, grupinė ar šeimos psichoterapija, socialinių įgūdžių ugdymas. Taip pat – išplėstinė gydytojo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistų konsultacija, aplinkos terapija, įvairūs meno terapijos metodai, psichoedukacija. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugą teiks specialistų komanda: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, o esant poreikiui – ir psichoterapijos paslaugas teikiantis specialistas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, meno terapeutas.
Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugos galės būti teikiamos tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Ambulatorinė vaikų ir paauglių psichosocialinė reabilitacija galės būti trumpalaikė, iki 40 kalendorinių dienų, arba ilgalaikė, iki 9 mėnesių. Šios paslaugos skiriamos atsižvelgiant į ligos simptomų sunkumą ir psichikos ligomis sergančių vaikų funkcionavimo lygį. Jos gali būti skiriamos, pavyzdžiui, esant vaiko emociniams sutrikimams po užsitęsusių stresinių situacijų, tokių kaip konfliktiškos tėvų skyrybos, bei kitais atvejais.
Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius teigia, jog pokyčiai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje yra būtini, tačiau norint pasiekti efektyvių rezultatų, reikia skirtingų institucijų bendradarbiavimo ir reguliaraus nustatytos tvarkos atnaujinimo.
„Palankiai vertiname pokyčius ir džiaugiamės po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos atnaujinta tvarka. Tikimės, jog ilgainiui prie permainų prisidės švietimo ir socialinės apsaugos sektoriai, o tvarka nuo šiol bus atnaujinama bent kas ketverius metus, jog būtų pasiekti maksimalūs rezultatai“, – teigia E. Diržius.
Tikimasi, jog naujovės leis sumažinti stacionarinio gydymo apimtis, tad mažieji pacientai kokybiškas paslaugas galės gauti greičiau. Kiek ir kokių paslaugų bus apmokama vienam pacientui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, paaiškės rudenį, kai bus nustatyti paslaugų įkainiai.
Šios naujovės taip pat prisidės įgyvendinant Pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, 2019-2020 metų veiksmų planą, kuriuo trys ministerijos – Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto – įsipareigojo suvienyti jėgas ir konkrečiomis priemonėmis padėti vaikams bei jų tėvams.