„Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas. Jo štamų yra daug ir nuo to, koks konkrečiai, priklauso, kur sėsis karputės ir kaip augs. Pašalinus karpą problema išsprendžiama tik toje vietoje, o virusas gali tarpti visame organizme. Būtent jį reikėtų stiprinti, nes nuo viruso vaisto nėra“, - DELFI sakė gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė.
Anot gydytojos, kai tik pasilpsta imunitetas, pradeda kabintis įvairūs negerumai ir vienas iš rodiklių – karpos.
Virusu galima užsikrėsti tiesiogiai nuo žmogaus, taip pat per užkrėstus daiktus. Dažnai žmonės problemą „parsineša“ iš baseinų.
„Skirtingi žmonės į virusą reaguoja nevienodai. Jeigu imunitetas geras, gynybinės reakcijos stiprios, atsiradusios viena, dvi ar trys karpelės gali pačios nunykti“, - sakė specialistė. - Tačiau jeigu karputės sėjasi, reikėtų susirūpinti imunitetu, kurį mažina stresai, nevisavertė mityba, neteisingas gyvenimo režimas“.
Vienas iš faktorių, kurį minėjo gydytoja – žarnyno kirminai, taip pat neigiamos įtakos turintis saulės poveikis, kuris mažina odos apsaugines reakcijas. „Ilgai būnant saulėje karputės gali pasisėti“, - įspėjo J. Žilienė.
Dar du dalykai, patinkantys karpoms
Pasak gydytojos, svarbu žinoti, kad karpoms sėtis visų pirma padeda odos drėgmė. Jeigu žmogus linkęs stipriau prakaituoti, karpos gali plačiau išplisti ir sunkiau pasiduoti gydymui.
Išvengti karpų plitimo nepadeda ir jų traumavimas. Dermatologai pastebi, jog atsiradusią karpą žmonės linkę krapštyti, šveisti. Dėl to ji didėja, pradeda sėtis.
Nešalinamų papilomų, kaip ir karpų, gali daugėti. Čia taip pat svarbūs genetiniai, imuniniai faktoriai, saulės poveikis.
Karpų profilaktikai J. Žilienės siūlė pavartoti imunitetą stimuliuojančių Berešo lašų, vitamino C ir vaistų nuo kirminų kombinaciją tam, kad organizmas iš vidaus su tuo virusu kovotų.
„Taip pat padeda homeopatinis gydymas, refleksoterapija“, - sakė specialistė.
Kaip naikinti karpą, kad neliktų rando?
Kokiu būdu naikinama karpa priklauso nuo to, kokia ir kur ji yra. Gydytoja minėjo kelis karpų šalinimo būdus, tačiau pabrėžė, jog vieno stebuklingo auksinio nėra.
„Galima šalinti lazeriu, skystu azotu. Kartais operuojama, ypač pade, nes minant koją karpa auga gilyn. Taip pat galima taikyti elektrokoguliaciją. Tačiau kad ir kokį būdą pasirinktume, jei virusas norės, karpa sugrįš – jei ne ten pat, tai kitoje vietoje, todėl svarbu stiprinti organizmą“, - pabrėžė J. Žilienė.
Kartais dermatologai net nesiūlo šalinti karpos. Tarkime, jei plokščios karputės atsiranda veide ar kitose atvirose kūno vietose, saulėtu metų laiku geriau jų neliesti, nes pašalinus liks rudos dėmės. Geriau tai daryti rudenį ar žiemą.
Kokios karpos kyla jauname, kokios – vyresniame amžiuje
DELFI primena, jog karpos - vienas dažniausių odos susirgimų. Kada nors jų yra turėję 75 proc. žmonių. Odos spalvos virusinės kilmės nelygaus paviršiaus gerybinių darinių sukėlėjai – įvairūs žmogaus papilomos viruso tipai. Po oda virusas neprasiskverbia ir per kraują neplinta.
Karpos dažniausiai atsiranda ant pėdų, delnų, pirštų ir neretai po tam tikro laiko gali dingti pačios.
Labiausiai paplitusios paprastosios karpos. Tai 3-7 mm, apvalios formos, odos spalvos, plataus paviršiaus dariniai. Dažniausiai jos pažeidžia rankų pirštus, veidą.
Padų karpos iškyla ant kulnų, pėdos priekyje. Jos būna jautresnės, plokštesnės, ragėjančios. Vaikštant dėl spaudimo jaučiamas skausmas. Pėdų karpos primena nuospaudas ir atsiranda dėvint nepatogią avalynę, neleidžiančią kojos odai laisvai kvėpuoti.
Plokščiosios (jaunatvinės) karpos – labai smulkūs, iki 3 mm, apvalūs, su lygiu paviršiumi mazgeliai, dažniausiai varginantys jaunuolius ir nusėjantys jų veidus arba dilbius.
Smailiagalės kondilomos (anogenitalinės) – labai smulkūs, rožiniai arba raudoni minkšti speneliai. Jomis apsikrečiama lytiškai santykiaujant.
Kiek retesnės - siūlinės karpos. Tai ilgi, ploni, minkšti, nelygaus paviršiaus speneliai. Išauga ant pažastų, kaklo, akių vokų odos, dažniausiai vyrams. Būna normalios ar nešvarios odos spalvos. Traumuotos gali būti pilkos, pilkšvos ar net juodos.
Vyresniems nei 40-50 m. žmonėms gali atsirasti senatvinių (seborėjinių) karpų. Jos nėra užkrečiamos. Išsidėsto dažniausiai antakių, skruostų, pečių, krūtinės ir nugaros srityse, plaukuotoje galvos dalyje. Jos plokščios pilkos, rudos ar juodos spalvos.
Aštriagalvės karpos – nedidelės, rožinės spalvos, minkštos, augdamos ištįsta. Jei jos susilieja pažeidžiamas gana didelis odos plotas. Šios karpos pagrindas labai siauras, primenantis kojytę. Dažniausiai išauga ant lyties organų ir pažastyse.