Pristatyta epidemiologinė situacija šalyje ir Europoje, skirtingų institucijų veiksmai, reaguojant į neseniai nustatytus, su šia liga susijusius kelis mirties atvejus, aptartas tolesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir visuomenės informavimas.
„Turime vienyti mūsų visų pastangas ir užtikrinti būtinų priemonių vandens saugumui efektyvų taikymą ir vykdyti nuolatinę epidemiologinės legioneliozės situacijos kontrolę“, – susitikime su atsakingų institucijų pareigūnais pabrėžė SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, rašoma pranešime spaudai.
Anot jo, mūsų tikslas yra bendras – turėti Lietuvoje saugų vandenį ir apsaugoti visuomenės sveikatą. Pasak A. Ščeponavičiaus, tik suderinti, Sveikatos apsaugos ministerijos koordinuojami, visų už vandens saugą atsakingų valstybės dalyvių veiksmai pagal kompetenciją, griežtesnė atsakomybė ir reguliarus visuomenės informavimas duos teigiamų rezultatų ir vanduo gyvenamuosiuose ir kitose patalpose, baseinuose, pirtyse ir pan. bus švarus ir gyventojų bei šalies svečių sveikatai naudingas vanduo.
Vilniuje buvo užregistruoti trys legioneliozės mirties atvejai vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir priklausantiems legioneliozės rizikos grupei. Tačiau pabrėžtina, kad rizika susirgti legionelioze bendrai populiacijai yra vertinama, kaip maža. Šiuos pavienius atvejus susieti su geriamojo vandens tiekimu sudėtinga, priežastinių ryšių tyrimas dar tęsiasi.
Susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir kt. atstovai.
Nutarta daugiau dėmesio skirti legioneliozės profilaktikai ir užtikrinti tinkamą centralizuotai tiekiamo karšto ir šalto vandens temperatūrinį režimą (šaltas vanduo turi būti žemesnės kaip 20 laipsnių temperatūros, o karštas – 50-60 laipsnių). Griežčiau vykdyti vandens temperatūros ir kokybės kontrolę. Vandens tiekėjai privalo palaikyti tinkamą vandens temperatūrą turi nuolat.
Gyventojams rekomenduojama: reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus. Neleisti vandeniui užsistovėti, jei vanduo buvo nenaudojamas tam tikrą laiką (pav. atostogų metu), prieš pradedant jį vartoti, leisti keletą minučių jam nubėgti. Jokių vandens tyrimų savarankiškai neatlikti, o kreiptis į savo namų administratorių.
Legioneliozės sukėlėjas paplitęs plačiai gamtoje (atviruose vandens telkiniuose) ir su vandeniu susijusiuose žmogaus veiklos įrenginiuose – vandens aušinimo bokštuose, vandens tiekimo sistemoje ir pan. Rizika didžiausia ten, kur formuojasi vandens garų aerozoliai.
Pažymėtina, kad legionelėmis užsikrečiama tik įkvėpus legionelėmis užteršto vandens aerozolio. Geriant vandenį, kitaip jį naudojant buityje neužsikrečiama. Rizika užsikrėsti nėra vienoda visiems, didesnė rizika vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, sergantiems plaučių ir kvėpavimo takų lėtinėmis ligomis, imunosupresinės būklės asmenims. Tik nedidelei daliai užsikrėtusių išsivysto susirgimas legionelioze. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą susirgimų legionelioze.
Ginčus dėl karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Daugiau informacijos apie legioneliozę rasite čia.