Pedikuliozė (užkrėtimas utėlėmis) kasmet dažniausiai diagnozuojamas 7-14 m. amžiaus vaikams. Tokio amžiaus vaikai dažnai lanko kolektyvus ir nevengia glaudaus kontakto su bendraamžiais.
Labai svarbu vaikų kolektyvuose reguliariai organizuoti profilaktinius patikrinimus dėl užsikrėtimo utėlėmis. Patikrinimą itin rekomenduojama atlikti po atostogų bei esant epidemiologinėms reikmėms.
Užkrėtimas utėlėmis išlieka didele problema visame pasaulyje, todėl jos diagnozavimas ir gydymas yra įprastas darbas bendrosios medicinos praktikoje. Galvinė utėlė sukelia daug psichologinio streso vaikams ir suaugusiems ir yra dažna praleistų pamokų priežastis.
Utėlės yra ektoparazitai, kurie gyvena ant kūno. Jos minta žmogaus krauju. Galvos utėlės juda iki 23 cm / min greičiu, jos negali šokinėti ar skraidyti. Subrendusi galvinė utėlė per dieną padeda 3-6 kiaušinius, vadinamus glindomis, kurios yra mažesnės nei 1 mm ilgio, baltos. Nimfos (nesubrendusios utėlės) iš glindų išsirita po 8-9 dienų, subręsta per 9-12 dienų, suaugėlės gyvena apie 30 dienų.
Utėlės aptinkamos:
- šukuojant plaukus specialiomis šukomis (tarpas tarp dantų <3 mm), - apžiūrint galvos plaukus, ieškant glindų kaktos, smilkinių ir pakaušio srityje.
Reikėtų prisiminti
Vaikui užsikrėtus utėlėmis, tikrinant jo galvos plaukus ir naikinant utėles su vaiku reikia elgtis jautriai, taktiškai, atsakingai. Labai svarbu, kad tėvai aptikę, jog vaikas ar globotinis užsikrėtė utėlėmis, informuotų lankomo kolektyvo atstovą. Tai paskatins imtis profilaktinių priemonių ir padės sustabdyti tolesnį pedikuliozės plitimą.
Naujausias ULAC parengtas metodines rekomendacijas „Pedikuliozės profilaktika ir kontrolė“ surasite čia.
DELFI primena, kad utėlės puola ne tik mažųjų galvas. Pedikuliozė seniai nėra siejama vien tik su apsileidimu ir higienos įgūdžių stoka. Utėlės nepaiso nei socialinės padėties, nei titulų, nei pareigybių, nei amžiaus – jos vienodai mėgsta tiek nešvarias, tiek švariai išplautas galvas, pastarąsias net labiau.
Užsikrėsti gali bet kas, turėjęs glaudų kontaktą su utėlėtu žmogumi ar jo daiktais. Utėlės neskraido ir nešokinėja, bet labai greitai moka perropoti pas naują šeimininką, ypač jei yra glaudus kontaktas. Be to, jos gali pereiti iš vieno galvos apdangalo ar apykaklės į kitą, jei drabužinėje paltai sukabinti vienas šalia kito. „Maisto šaltinio“ utėlės gali kantriai laukti (bet ne ilgiau kaip 2 paras) ant visuomeninio transporto kėdės atlošo.
Skaitykite daugiau ČIA.