Nerimą keliantis sergamumo COVID-19 pokytis
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1090 asmenų, 281 iš jų susirgo pakartotinai. Tokie duomenys skelbiami antradienį.
Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje antradienio rytą siekia 198,9 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 412 591.
Kaip „Delfi“ sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, koronaviruso infekcijų didėjimas „yra susijęs su tuo, kad jau prasidėjo mokslo metai, ir nežiūrint to, kad laukia dar, atrodo, labai vasariškas oras, bet kontaktų labai padaugėjo nuo rugsėjo pradžios“. Taigi natūralu, kad virusais, taip pat ir koronavirusu apsikeičia tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės teigimu, kol kas COVID-19 liga turi bangavimus, „bet jei žiūrėtume į situaciją, kokią stebime šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje, matome, kad maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau prasidėjo COVID-19 ligos atvejų didėjimas, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu“.
Tačiau žiūrint į bendrą sergamumą kvėpavimo takų infekcijomis, labai panašus sergamumas buvo iki pandemijos, „tiesiog šioje bendroje dinamikoje matome didesnius COVID-19 ligų atvejų skaičius“.
„Sergamumas nėra stipriai didesnis negu praėjusiais metais, tikrai nesiekiame piko. Pavyzdžiui, piko metu buvo apie 8 tūkst. atvejų, dabar turime apie 3 tūkst. atvejų“, – „Delfi“ sakė G. Gargasienė.
„Sunku prognozuoti, ar pasieksime pernai metų piką, – pridūrė ji. – Tačiau vertinant bendrą kvėpavimo takų infekcijų statistiką, natūralu, kad ji po truputėlį kyla. Tiesa, bendroje dinamikoje, bendrame ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) kilime didžiausią įtaką daro COVID-19 ligos atvejų skaičius.“
Dar neturi ryškaus sezoniškumo
„Apskritai visi kvėpavimo takų virusai – tiek COVID-19 ligos sukėlėjas, tiek gripo, tiek kiti kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai cirkuliuoja visus metus, tik mums įprasta girdėti, kad didžiausi sergamumo pikai yra pasiekiami dažniausiai žiemos sezonu. Bet kalbant apie pačią COVID-19 ligą reikėtų pabrėžti, kad ši liga dar neturi ryškaus sezoniškumo. Remiantis praeitų dviejų sezonų turimais duomenimis, matome, kad didžiausi sergamumo rodikliai buvo pasiekti gripo sezono metu, šaltuoju periodu, būtent kai mes fiksuojame didžiausius sergamumo rodiklius kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau dar nėra tokios ryškios dinamikos, kad galėtume teigti, kaip antai, sezoninio gripo atveju – vasario, sausio mėnesiais galima tikėtis piko“, – sakė NVSC atstovė.
Kvėpavimo takų infekcijos, jos teigimu, aktyviausiai plinta gripo sezono metu, o „gripo sezonas yra nuo 40 metų savaitės iki kitų metų 20 savaitės, tai reiškia – nuo vienų metų spalio iki kitų metų gegužės mėnesio“.
„Jeigu žinome, kad sezoninis gripo sergamumo pikas dažniausiai būna sausio–vasario mėnesiais, mes to laukiame. Su COVD-19 liga dar per mažai laiko, kad galėtume pasakyti – konkrečiai tokį ar tokį mėnesį sergamumas bus didžiausias. Praeitais metais didžiausią sergamumą turėjome gruodžio mėnesį. Kaip bus šiais metais, kol kas sunku pasakyti, tačiau, kaip minėjau, tiek Lietuvoje, tiek Europoje, matome, kad sergamumo pradžia yra ankstesnė šešiomis savaitėmis, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – aiškino specialistė.
Rekomendacijos dėl skiepų
Dėl mutacijos nuo rugsėjo pradžios skiepijama šiam sezonui skirta atnaujinta COVID-19 vakcina Comirnaty JN.1 („Pfizer“).
„Į COVID-19 jau reikia žiūrėti kaip į sezoninę ligą. Tie asmenys, kurie persirgo praėjusiais metais, labai didelė tikimybė, kad jie nebeturi imuniteto, virusas vis dar kinta, paties viruso pokyčiai lemia, kad žmonės neturi imuniteto; jis arba po vakcinacijos, arba po natūraliai persirgtos ligos jau nuslopo, o šiais metais virusas vėl yra šiek tiek pakitęs, sukurta atnaujinta vakcina, taigi žmonės, norėdami apsisaugoti, lygiai taip pat, kaip nuo sezoninio gripo, šiais metais, šį sezoną turi pasiskiepyti, kad sukurtų atitinkamą imuniteto lygį, kad šį sezoną galimai neužsikrėstų šia infekcija.
Rekomendacija tiek gripo, tiek COVID-19 vakcinacijai yra visiems, bet ypatingai – rizikos grupei priklausantiems asmenims“, – pabrėžė „Delfi“ pašnekovė.
NVSC atstovė išvardijo vakcinacijos priežastis: „Pirmas dalykas – pačios ligos sergamumo svyravimai, antras – jau nusilpęs imunitetas, žmonės nebeturi imuniteto po praėjusios sezono – arba po skiepo jis pasibaigė, arba natūraliai persirgo ir nebėra imuniteto naujam sezonui, trečias dalykas – mūsų sąmoningumas ir prevencijos priemonių taikymas“.
Profesorė A. Žvirblienė akcentavo, kad skiepai yra pirmiausia rekomenduojami rizikos grupėms, šios rizikos grupės yra labai panašios, kaip ir gripo rizikos grupės, t. y. vyresnio amžiaus asmenys, taip pat turintys įvairių lėtinių ligų.
Profesorės teigimu, nėra ypatingos būtinybės visiems skiepytis, nes Lietuvoje persirgimo koronaviruso infekcija mastas labai didelis, daug pasiskiepijusių gyventojų, tad visuomenėje jau esama imuniteto.
Mirčių atvejai
„Mirčių yra registruojama. Tikrai ne kiekvieną savaitę, bet nuo liepos mėnesio registruotas mirčių atvejų skaičius buvo trys asmenys“, – nurodė G. Gargasienė.
Jos teigimu, visi šie asmenys buvo vyresni nei 70 m. amžiaus, „visi buvo hospitalizuoti jau su komplikacijomis, liga buvo sudėtingesnė“.
Bendra statistika – kad pavienių mirties atvejų registruojama ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9919.
Ar neplanuoja ribojimų?
NVSC atstovė priminė, kad tiek skiepų, tiek prevencijos priemonių rekomendacijos galioja ištisus metus. Akcentuojamas rankų plovimas, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, medicininių kaukių, respiratorių dėvėjimas susirgus, sergančio asmens izoliavimasis namuose.
Pirmiausiai būtų pradedama ne nuo karantino, o nuo epidemijos paskelbimo, pabrėžė NVSC atstovė.
Epideminiu sergamumas, kaip aiškino specialistė, laikomas ne tik tada, kai pats rodiklis parodo, kad jau siekiame šitą lygį, bet atsižvelgiama į šalies, savivaldybės hospitalizacijos lygį, gydymo įstaigų užimtumą, intensyvios terapijos skyrių užimtumą, į mirties atvejus – atsižvelgiama į be galo daug rodiklių tam, kad savivaldybės ar šalies mastu būtų paskelbta epidemija.
„Epidemijos paskelbimo metu jau yra taikomos griežtesnės priemonės toje teritorijoje. Ne tik tos pačios rekomenduojamos priemonės. Kaukių, respiratorių dėvėjimas galėtų būti privalomas viešose, uždarose vietose, pvz., parduotuvėse, renginiuose. Tačiau savivaldybė jau savo lygmeniu priimtų šiuos sprendimus. Nes tai – tiesiog galimybė, esant epidemijai, sugriežtinti reikalavimus tam, kad būtų dar labiau suvaldytas ligos plitimas.
Mes pandemiją jau turėjome, tam, kad būtų karantininiai reikalavimai, apie kuriuos daug girdžiu, kad žmonės bijo, tad sakau – pirmiausiai pradėkime nuo vietos rekomendacijų, vietos tam tikrų priemonių sugriežtinimo, ir tada jau reikėtų skelbti ekstremalią situaciją, bet tam, kad būtų paskelbta ekstremali situacija, turbūt turėtų atsirasti nauja atmaina, naujas virusas, kuris vėl susargdintų kas antrą žmogų ir hospitalizacijų padidėtų dešimt kartų, ir gydymo įstaigos nebesusitvarkytų, tai – tam tikros specifinės situacijos, kurios teoriškai turbūt galimos esant visoms užkrečiamoms ligoms. <...> Bet šiuo metu kalbame apie mums jau žinomo viruso cirkuliaciją visuomenėje visus metus, stebime kilimus ir pagal tai taikome priemones tiek visuomenei, tiek gydymo įstaigoms tam, kad būtų ribojamas tos ligos plitimas“ – aiškino G. Gargasienė.
Statistiniai duomenys savivaldybėse
Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje pateikiami sergamumo koronavirusu Lietuvos savivaldybėse statistiniai duomenys. Iš šios statistikos matyti, kuriose savivaldybėse koronavirusas šiuo metu išplitęs labiausiai.
Didžiausias sergamumo rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, – Jurbarko rajono savivaldybėje, joje sergamumas siekia 321,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Dideli sergamumo rodikliai ir Šilutės raj. (314,8), Rietavo (298,1), Biržų raj. (291,7), Šalčininkų raj. (286,2), Jonavos (252,4) savivaldybėse.
Paminėtina, kad kai kuriose savivaldybėse sergamumo koronavirusu rodikliai gerokai mažesni: Kupiškio – 78,6, Klaipėdos raj. savivaldybėje – 94,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.