Nedarbingumo pažymėjimai onkologinių ligų atveju išduodami vadovaujantis bendromis Laikinojo nedarbingumo taisyklėmis, kaip ir kitų ligų atveju. Tačiau kartkartėmis „išlenda“ istorijos, kai ketvirtos vėžio stadijos pacientas turi dirbti pilnu pajėgumu. Arba pasakojimai apie prašymą palikti darbą „savo noru“, vos išgirdus diagnozę.
Apie pacientų teises, galiojančią tvarką ir įstatymų spragas – skirtingų specialistų mintys.
Gauna visi, kuriems to reikia
Darbingo amžiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės įstaigos GKK (Gydytojų konsultacinė komisija) siunčiami darbingumo lygiui nustatyti į NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) ne vėliau kaip po:
- 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;
- 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.
Kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir darbingumo atstatymo prognozė palanki, šie asmenys į NDNT nesiunčiami. Šiais atvejais išduodant pažymėjimą ilgesniam terminui nei numatyta Laikinojo nedarbingumo taisyklėse, asmens sveikatos būklė bei darbingumas vertinamas įstaigos GKK posėdyje, dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei).
Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja Daiva Kanopienė sutinka, kad onkologinė diagnozė labai išmuša pacientą „iš vėžių“.
„Vien diagnozės sužinojimas pacientui yra beribis stresas. Gydymas taip pat nėra lengvas – tiek chemoterapija, tiek chirurginės intervencijos, vėliau reikia ir reabilitacijos. Vidutiniškai bent pusę metų žmogus būna nesavas. Žinoma, tai priklauso ir nuo ligos stadijos, išplitimo. Todėl ir norime, kad žmonės tikrintųsi profilaktiškai ir ligą galėtume aptikti anksti. Tada tiek darbingumo, tiek gyvenimo kokybės prognozės būsiančios geresnės“, - kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, sprendimą dėl žmogaus darbingumo priima ne vienas specialistas, viskas yra reglamentuota teisės aktais.
„Pacientas nedarbingas tiek operacijos, tiek gydymo metu, bet čia jam nedarbingumas vis pratęsiama. Jei matome, kad žmogaus darbingumas bus atstatytas, kad jo prognozė nėra bloga (juk daugelį pacientų sugebame pagydyti), ateina Sodros specialistas į mūsų posėdį ir visi drauge aptariame tokius pacientus. Nedarbingumas tęsiamas tiek, kiek reikia, tačiau įvertinę viską – stadiją, bendrą sveikatos būklę. Tie teisės aktai yra tikrai „žmogiški“ - kiekvieną trečiadienį analizuojame po 5-7 atvejus ir tikrai retai netęsiame nedarbingumo“, - aiškino D. Kanopienė.
Dar yra, kur padirbėti
„Aš su onkologine liga susidūriau 12-oje klasėje, lapkričio mėnesį. Artėjo žiema, o mano imunitetas buvo labai silpnas ir galėjau susirgti nuo menkiausios infekcijos. Todėl negalėjau eiti į mokyklą. Tuo metu, prieš 10 metų, sistema dar nebuvo sutvarkyta, tačiau mano mokyklos Šiauliuose vadovybė įtikino mokytojus, kad jie turėtų eiti į namus ir tęsti mano mokymą“, - mena POLA prezidentas, Lietuvos pacientų forumo vicepirmininkas Šarūnas Narbutas.
Š. Narbutas mokslus tęsė universitete, tačiau sunkesniems ligoniams tai pavyksta ne visada ir vienintelės išeitys – nuotolinės studijos arba nutraukti mokslus“, - pasakojo jis.
Jo teigimu, tai, jog onkologinis ligonis nebegali dirbti ir jo laukia tik blogiausias scenarijus, yra mitas.
„Didžioji dalis onkologinių pacientų gyvena ilgiau kaip 5 metus ir jų negali atskirti nuo kitų darbuotojų. Jei darbdaviai bijo įdarbinti vėžiu sergantį ar nuo jo pasveikusį žmogų, jei žmogus, išgirdęs diagnozę, baiminasi apie tai pranešti savo darbdaviui – tai yra stigma ir tokią situaciją reikia taisyti. Diskriminacija visais pagrindais (ir dėl sveikatos būklės) yra draudžiama, tad tokios baimės yra nepagrįstos“, - kalbėjo Š. Narbutas, patardamas naudotis savo teisėmis.
Pašnekovo teigimu, valstybė galėtų padaryti daugiau siekdama, kad onkologiniai ligoniai grįžtų į darbo rinką.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo profesinės reabilitacijos programą. Jei žmogus dėl traumos, ligos nebegali dirbti savo ankstesnio darbo, jam padedama įgyti naujus įgūdžius. Valstybė tai subsidijuoja. Tačiau žmonės per mažai apie tai žino. Kalbant apie onkologinius pacientus, didžioji dalis jų negali pasinaudoti tokia programa, nes nėra pripažįstama, kad jie dėl ligos negalėtų dirbti savo ankstesnio darbo. Valstybė kaip ir sako, kad žmogus yra pakankamai sveikas ir turi pakankamai energijos, kad tęstų savo profesinę karjerą tame pačiame kelyje. Yra darbdavių, kurie mano priešingai“, - pasakojo Š. Narbutas.
Ir tai nėra tik Lietuvos problema – panašios tendencijos vyrauja visoje Europos Sąjungoje.
„Darbdaviai stigmatizuoja onkologinius pacientus ir apie tai reikia kalbėti. Pasaulyje ryškėja tendencija, kad vis daugiau onkologinių pacientų patys susikuria darbo vietą, pavyzdžiui, dirbami pagal individualios veiklos pažymėjimą, nei yra įdarbinami. Viena vertus, gerai, kad žmogus nepriklausomas nuo darbdavio, tačiau jam turi būti sudaromos vienodos galimybės įsidarbinti kaip ir bet kuriam kitam piliečiui“, - kalbėjo POLA vadovas.
Kartkartėmis į viešumą išlenda istorijos, kai ketvirtos stadijos onkologinės ligos pacientui nenustatomas nedarbingumas ir jis turi pilnu pajėgumu grįžti į darbą. Ne kartą svarstyta, ar darbingumo nustatymą verta sieti su vėžio stadija, tačiau bendros nuomonės neprieita.
„Didžioji dalis onkologinių pacientų yra senyvo amžiaus žmonės, tad jiems neįgalumo išmokos nėra mokamos. Šie pinigai yra ne dėl to, kad žmogus serga liga, o dėl to, kad dėl šios ligos negali dirbti darbo. Pensijinio amžiaus žmonės susiduria su šia problema, o jų kaštai niekur nedingsta“, - aiškino Š. Narbutas.
Neretai vėžio pacientams pristinga informacijos, kas jiems priklauso, kur kreiptis, gauti daugiau informacijos, kaip grįžti į darbo rinką.
„Daugelį metų stengiamės onkologiniams pacientams teikti nemokamas teisines konsultacijas, kad jie žinotų savo teises, galėtų kovoti, jei buvo nuskriausti“, - sakė Š. Narbutas.
Dar viena neišspręsta problema – mažiausių onkologinių pacientų tėvų darbingumas.
„Šiuos vaikus turi prižiūrėti jų tėvai. Artimajam slaugyti teisinis reguliavimas yra mažiau palankus, nei sirgtų pats žmogus. Vaikui prižiūrėti suteikiama mažiau dienų ir atostogų. Siūloma, kad tėvai dėl vaiko slaugos negali dirbti ir netenka pajamų, turėtų gauti pašalpą. Dabar tėvams buvo padedama 120 dienų, o siūloma šį terminą pratęsti iki metų. Šiam įstatymo projektui Vyriausybė jau yra pritarusi ir rudenį turėtų vykti svarstymas“, - informavo pašnekovas.
Vienu metu Lietuvoje onkologinėmis ligomis per metus serga iki 120 vaikų. Tad šis sprendimas nekainuotų labai daug.
Kokia yra tvarka
Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjos Vitos Baliukevičienės komentaras:
Darbo kodekso 26 straipsnyje įtvirtinti darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principai, t.y. uždrausta darbuotojų bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Darbdavys nediskriminavimo pricipus taiko tiek priimdamas darbuotojus į darbą, sudarydamas jiems vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, naudodamas vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėdamas vienodą darbo užmokestį, tiek imdamasis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Tuo atveju, jei darbuotojas suserga ir jis dėl ligos nebegali toliau dirbti darbo, Darbo kodekso 60 straipsnyje yra numatytas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios, t.y. darbo sutartis privalo būti nutraukta, ,,kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra.“ Darbdavys, gavęs tokią išvadą, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Šiuo atveju darbuotojui yra išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Neįgalių darbuotojų teisės/garantijos naujajame Darbo kodekse (toliau – NDK):
Darbdaviui numatyta pareiga imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (NDK 26 str. 2 d. 6 p.);
Teisė į ne visą darbo laiką (NDK 40 str. 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (NDK 40 str. 5 d.));
Teisė dirbti nuotoliniu būdu. (NDK 52 str.);
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl neįgalumo. (Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.));
Ilgesni įspėjimo terminai nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės pagal NDK 57 str. (Pagal DK 57 str. 7 d. darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai);
Pasyvus budėjimas ir pasyvus budėjimas namuose tik jų sutikimu (Pagal NDK 118 str. 5 d. pasyviam budėjimui ir pasyviam budėjimui namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, pasyviai budėti ir pasyviai budėti namuose gali būti skiriami tik su jų sutikimu);
Teisė į nemokamas atostogas (pagal NDK 137 str. 1 d. 2 p. darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų);
Teisė į pailgintas 25 d. d. (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 d. d. (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) atostogas (DK 138 str. 1 d.);
Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką tiems darbuotojams, kurie slaugo sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai (NDK 128 str. 5 d. 4 p.);
Taip pat kitos teisės, taikomos visiems darbuotojams, – lankstesnis darbo laiko reguliavimas (galimybė pasirinkti iš penkių darbo laiko režimų, kas leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus), geresnės galimybės profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui (įtvirtinamas naujas principas – darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas. Pagal šį principą darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti), galimybė gauti didesnį darbo užmokestį (minimali mėnesinė alga tik už nekvalifikuotą darbą) ir kt.
Papildomas Socialinio draudimo skyriaus vedėjo Vaidoto Kalinausko komentaras:
Šių metų birželio 26 d. Vyriausybė pritarė Rimantės Šalaševičiūtės pateiktam Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-312(2) dėl ligos išmokos už sunkiomis ligomis sergančius vaikus mokėjimo laikotarpio padidinimo iki vienerių metų (pirmaisiais ligos metais). Pagal įstatymo projektą, vėlesniais ligos metais ligos išmoka būtų mokama ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Šias įstatymo pataisas dar turės svarstyti Seimas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ligos išmoka už sunkiomis ligomis sergančių vaikų priežiūrą mokama ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.
Darbingumo lygis, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašais, nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kompleksiškai įvertinus medicininius (t. y. asmens bazinį darbingumą) ir asmens veiklos bei gebėjimų dalyvauti kriterijus.
2015 m. liepos 8 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2015-07-08 įsakymu Nr. A1-399/V-828 nauju skyriumi „Onkologinės ligos“ papildytas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedas. Minėtą aprašą papildžius nauju skyriumi, onkologinių lygų vertinimą reglamentuoja atskiras, specializuotas kriterijų skyrius.
Esant tai pačiai onkologinės ligos stadijai, papildytame kriterijų apraše asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, netektas darbingumo lygis vertinamas atsižvelgiant į išliekantį asmens funkcijos sutrikimą, liekamuosius reiškinius po taikyto gydymo, ligos išplitimą, progresavimą.
Remiantis specifiniais kriterijais bei tarptautine TNM klasifikacija numatyti septyni onkologinių susirgimų vertinimo punktai, kurie leidžia objektyviai ir visapusiškai įvertinti ne tik patį susirgimą, bet ir dėl jo atsiradusius sutrikimus, trikdančius asmens veiklą: depresiją, skausmą, nuovargį, svorio kritimą bei kt.
Iki to laiko onkologinėmis ligomis sergančių asmenų bazinis darbingumas, t. y. medicininiai kriterijai, vertintas vadovaujantis penkiais kriterijų aprašo skyriaus „Kitų organų ligos ir pažeidimai“ punktais.
Įvertinę Darbingumo lygį, kartu su Darbingumo lygio pažyma išduodama rekomendacinio pobūdžio „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“. Nedarbingiems asmenims, t. y. tiems, kurių darbingumo lygis yra 0–25 proc., išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išduodama tik jų prašymu.
NDNT išduodama išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Išduodamoje išvadoje nėra nurodomos konkrečios pareigybės, konkretūs darbai, kurių asmuo negali dirbti, ar konkretus darbo laikas, joje nurodomi tik bendro pobūdžio rizikos veiksniai, kurie gali būti žalingi asmens sveikatai. Svarbu pažymėti, kad NDNT nėra suteikti įgaliojimai vertinti, ar asmuo gali eiti konkrečias pareigas ir atlikti konkrečius darbus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 19.3. punktu, dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs NDNT rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą.