Iškritus pirmajam sniegui yra jaučiamas nemažas pacientų skaičiaus padidėjimas, sako traumatologas.
„Tai specifinės traumos slystant ar krentant. Galima paminėti čiurnos, peties sąnario patempimus ar sumušimus“, – sako gydytojas.
Tačiau pasak doc. E. Kontauto, didžiausią nerimą kelia sunkios traumos, dažniausiai susijusios su vyresnio amžiaus žmonėmis arba neblaiviais pacientais.
„Pastebime, kad 80 metų ir vyresni žmonės dažniau patiria įvairias traumas. Būna traumos namuose, dėl sutrikusio miego ciklo ir panašiai, tačiau žiemą, didesnioji dalis, apie 30–40 proc. žmonių traumas patiria gatvėse, einant į parduotuvę ir panašiai. O taip pat neblaivūs pacientai, kurie net neatsimena, kaip krito ar kitaip kitaip patyrė traumą“, – sako gydytojas.
Dar viena didelė problema, anot traumatologo – susijusi su automobilių vairuotojais.
„Apledėjęs, slidus kelias, nesaugus greitis ir atstumas gali turėti labai liūdnų pasekmių. Tai ir dubens kaulo lūžiai, įvairios kaklo, galvos ir smegenų traumos“, – pasakoja doc. E. Kontautas.
Sudėtingiausios operacijos
„Išskirčiau šlaunikaulio lūžius. Tokias traumas sunku operuoti dėl suardytos kaulo anatomijos, taip pat sutrupėjusių kaulų fragmentų. Jei atvirai yra lūžęs blauzdikaulis, gali prireikti 4 ir daugiau operacijų, o kur dar ilgas gydymas.“
Kalbant apie vyresnius žmones, operuoti yra pavojinga ir dėl įvairių lėtinių ligų. Mažas hemoglobino kiekis, širdies, plaučių problemos, galimas nukraujavimas. Žmonės, kaip porcelianiniai puodeliai – išorė graži, o vidus labai trapus“, – sako doc. E. Kontautas.
Žiemos pramogos
Pasak gydytojo, įvairios žiemos linksmybės ir kvailiojimai taip pat yra vieni iš dažniausių traumų indikatorių.
„Netinkami pajuokavimai ir kvaili sprendimai. Ypatingai jaunimas prisižiūri „Youtube“ vaizdo įrašų ir bando ką nors atkartoti, dėl to patiria sudėtingas traumas“, – pasakoja traumatologas.
Gydytojas sako, kad kartais žmonės, pervertindami savo galimybes, sukelia sau didelių bėdų.
„Tie patys slidinėjimo pramogų centrai. Žmogus, niekada nebandęs tokio sporto, bet negali atsispirti tokiai pagundai ir po pirmo karto – kelio sąnario plyšimai, blauzdikaulio lūžiai.
Nori pasirodyti, neapsvarsto savo galimybių, jėgų ir įgūdžių . Pagauna vėjavaikiškumas, trauma – kelios sekundės, o gydymas labai ilgas. Ilgesnis darbingumo netekimas, izoliacija namuose sukelia ir psichologinių problemų“,– aiškina doc. E. Kontautas.
Šiuo metu Kauno klinikose komoje guli ir sunkias traumas patyrusi mergina. Priežastis – leidosi prie automobilio pririštomis rogutėmis.
„Toks dalykas, kaip važiavimas rogutėmis pririštomis prie automobilio, kategoriškai nepriimtinas. Tokie kvailiojimai, kaip matome, baigiasi labai blogai“, – sako traumatologas.
Kokių saugumo priemonių reikėtų imtis?
Kaip sako gydytos doc. E. Kontautas, galima kalbėti apie daug įvairiausių būdų, kaip reikėtų saugotis, tačiau pasak jo, svarbiausia yra blaivus protas.
„Prieš ką nors darydami, pamąstykit. Vartojamas alkoholis, pasidavimas bandos instinktui padidina riziką patirti traumą. Liaudiškai tariant, viskas turi būti proto ribose.
Kalbant apie apsisaugojimo priemones, pirmas mintis – avalynė, kuri yra svarbi bet kokiai amžiaus grupei. Plastikinis bato padas žiemos metu, prie neigiamos temperatūros sukietėja ir nebesilanksto, todėl geriausia yra rinkti batus su guminiu padu“, – pataria gydytojas.
Automobilių vairuotojams chirurgas pataria įvertinti oro sąlygas ir visada pasirinkti saugų greitį bei atstumą iki kitos transporto priemonės, o paklaustas, kaip apsaugoti vaikus, gydytojas sako, kad mažiesiems yra privaloma nuolatinė tėvų priežiūra.