Pirmą kartą į ligoninę senelis paguldytas liepos 9 d., jo gyvybė užgeso rugpjūčio 6.
„Rašau istoriją apie žmogų, kurį „nugydė“ ligoninėje Kaune. Žmogus sirgo širdies nepakankamumu ir cukralige. Pradėjus stipriai tinti kojoms atsivėrė žaizdos, buvo iškviesti medikai. Jie senelį nuvežė į vieną Kauno klinikinės ligoninės padalinį. Gydytoja paaiškino, kad kojose žaizdos susidarė dėl širdies problemų. Taip pat jam buvo sunku šlapintis, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio“, - painią chronologiją dėstyti pradeda moteris.
Senelio sveikatos būklei pagerėjus seselė, kaip sako pašnekovė, į šlapimo takus įvedė kateterį.
„Ji to padaryti nesugebėjo ir viską išdraskė iki kraujų. Žmogus 12 val. Prabuvo kruvinas. Ryte senelis ėmė rėkti iš skausmo, nes negalėjo šlapintis – ten buvo susidarę kraujo krešuliai. Paprašius pakviesti urologą buvo pranešta, kad šioje gydymo įstaigoje jo nėra. Su riksmais senelį išvežėme į kitą ligoninės dalinį. Ten urologas paaiškino, kad seselė neturėjo teisės statyti kateterį. Kadangi viskas buvo išdraskyta, gydytojui teko pjauti pilvą ir per ten statyti kateterį į šlapimo takus“, - tęsia pasakojimą moteris.
Ten taip pat buvo apžiūrėtos žaizdotos šlapiuojančios kojos, įtarta rožė. Parvežus pacientą atgal į klinikinę ligoninę, vyrui skirti antibiotikai. Po 4 dienų jis išsiųstas namo.
„Jam pasidarė blogiau. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą liepos 29 d. jis buvo vėl parvežtas į klinikinės ligoninės padalinį, kur atvyko iš pradžių. Ten išgirdome tokį sprendimą – čia gultis negalima, gaukite siuntimą arba į urologinį, arba į odos ligų skyrių“, - mena moteris.
Ne iš karto, tačiau gavę siuntimą, artimieji vėl iškvietė greitąją. Senelis buvo paguldytas į kardiologinį skyrių.
„Kitą dieną paklausus gydytojos, ar bus kviečiamas urologas, buvo žadama – taip, tačiau tai taip ir neįvyko. Naktį senelis spausdavo pagalbos mygtuką, kad jam kas suleistų nuskausminamųjų, tačiau jam buvo atrėžta, kad naktį niekas nedirba. Buvo atlikti kraujo, šlapimo tyrimai. Atsakymų laukėme 4 dienas. Atėjus savaitgaliui, skausmai tik didėjo, kol galiausiai vos atsistojęs ėmė balti, dusti – tiek gliokozė kraujyje buvo nukritusi“, - teigia šiandien gedinti artimoji.
Nakčiai išėję namo ir palikę vyrą stabilios būklės, ryte artimieji išgirdo – pacientas mirė nuo šlapimo takų infekcijos.
„Pakalbėjau su ten dirbančia ir gydančia rezidente. Ji sakė, jog ta infekcija buvo sukelta arba viename klinikinės ligoninės padalinyje, arba kitame, statant kateterį. Kas čia per nesąmonės dedasi Kaune? Išvaro iš ligoninių, gydytojų nėra, tyrimų nedaro ir galiausiai patys numarina „įvarę“ infekciją“, - negalėjo patikėti moteris.
Ligoninė: buvo suteiktos tinkamos paslaugos, artimieji atsisakė autopsijos
Kaip pranešta DELFI, Kauno klinikinės ligoninės neplaninio vidaus medicinos audito metu nustatyta, kad pacientui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, buvo suteiktos tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. visa tuo metu reikalinga medicininė pagalba visuose gydymo etapuose, atlikti visi būtini tokiais atvejais tyrimai, nepažeisti jokie teisės aktai.
„Suprantamas artimųjų skausmas netekus šeimos nario, medikams taip pat visada skaudu, kai kova dėl žmogaus gyvybės baigiasi mirtimi, bet skunde minimi faktai, kad neva ligonis buvo išvaromas, jam nederamai atliktos medicininės procedūros yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Dėl šių neatsakingų ir ligoninės dalykinę reputaciją menkinančių pareiškėjos teiginių mes reikalausime paneigimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Kiek mums žinoma, skundo autorė, neturėdama medicininio išsilavinimo, specialių žinių, galbūt labiau emociniu pagrindu ėmėsi vertinti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą ir priimtinumą. Manome, kad tai yra ydinga praktika, kai paciento artimieji, nelaukdami nei objektyvaus tyrimo išvadų, nei valstybės institucijų, įgaliotų vertinti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, priimtinumą ar tinkamumą, visiškai nepagrįstai menkina sveikatos priežiūros įstaigų dalykinę reputaciją.
Taip pat pabrėžtina, kad velionio artimieji patys atsisakė autopsijos, net jei jiems ir kilo kokių nors abejonių dėl gydymo tinkamumo ar diagnozės teisingumo“, - rašoma atsakyme.