Po avarijos žuvusios poros tėvai pradėjo teisinę kovą už tai, kad galėtų panaudoti šiuos embrionus.
Vyriškos lyties kūdikį surogatinė motina iš Laoso pagimdė gruodžio mėnesį, tačiau „Beijing News“ pirmą kartą apie šį įvykį pranešė tik praėjusią savaitę.
Kadangi toks įvykis neturėjo precedento, laikraštis aprašė, kokius teisinius sunkumus turėjo įveikti žuvusiųjų tėvai, kad šis kūdikis galėtų išvysti šį pasaulį.
Neturėjo precedento
Avarijos metu poros embrionai buvo saugomi vienoje Nandzingo ligoninėje, užšaldyti 196 laipsnių šalčio skystame azote.
Po kovos teismuose keturiems būsimiems seneliams buvo suteiktos teisės į apvaisintas kiaušialąstes.
Iki tol nieko panašaus nebuvo įvykę, todėl buvo neaišku, ar jiems bus suteiktos teisės į šiuos embrionus, teigė žiniasklaida.
Galiausiai jie užsitikrino šią teisę. Tačiau tuomet iškilo kita problema: embrionai galėjo būti paimti iš Nandzingo ligoninės tik gavus įrodymą, kad juos saugos kita ligoninė.
Turint galvoje teisinį netikrumą dėl nepersodintų embrionų, Kinijoje buvo sunku rasti kitą medicininę įstaigą, kuri sutiktų įsivelti į šį atvejį.
Kinijoje surogatinė motinystė yra neteisėta, todėl vienintelė išeitis buvo ieškoti ligoninės už šalies ribų.
Tėvystės ir pilietybės įrodymai
Būsimi seneliai kreipėsi į vieną surogatinės motinystės agentūrą ir apsistojo ties Laosu, kuriame komercinė surogatinė motinystė yra įteisinta.
Kadangi nė viena oro linijų bendrovė nesutiko gabenti termoso dydžio skysto azoto indo, vertingą krovinį teko vežti automobiliu.
Laose embrionas buvo implantuotas surogatinei motinai ir 2017 metų gruodį ji pagimdė berniuką.
Problemų kilo ir dėl kūdikio, pavadinto Tiantianu, pilietybės: jis gimė ne Laose, bet Kinijoje, į kurią surogatinė motina atvyko su paprasta turistine viza.
Gyvų tėvų, galėjusių įrodyti vaiko tėvystę, nebebuvo, todėl visi keturi seneliai davė kraujo mėginius DNR tyrimams, kurie parodė, kad kūdikis tikrai yra jų anūkas ir kad abu jo tėvai buvo Kinijos piliečiai.