Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Vėjaraupių infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Šia daugelio persirgta infekcija p. Eglės sūnus veikiausiai užsikrėtė darželyje. Pirmieji vėjaraupių požymiai pasireiškė gegužės 30 d., tačiau skubos tvarka vaikas hospitalizuotas birželio 6 d.
Įprastinius bėrimus lydėjo 39 laipsnių temperatūra, skirti antipiretikai. Vaiko būklė negerėjo, paskutinėmis dienomis iki stacionaro jis karščiavo dar daugiau – termometras rodė 40 laipsnių. Birželio 6-ąją Eglės sūnus tapo vangus, mieguistas, nenorėjo keltis, vaikščioti. Kirškšnies, pažasties audiniai ir limfmazgiai patino, paraudo ir tapo skausmingi. Be to, susirgimo pradžioje vaikui dar skaudėjo dešinę ausį. Mama mena, kad prieš susirgdamas vaikas darželyje kontaktavo su vėjaraupiais sergančiu vaiku.
Vaiką nuvežus į ligoninę, prie ligonio būklės pažymėta, kad viso kūno odoje ir plaukuotoje galvos dalyje – seni vėjaraupiniai bėrimai – pūslelių, šašelių stadija, formuojasi pūlinukai, o oda aplink bėrimus paraudusi.
Nuo atvykimo vaikui skirtas antibakterinis gydymas, kurio fone gydymo stacionare metu išliko febrilus karščiavimas. Stebėtas CRB augimas (tai C reaktyvinis baltymas ir jis greičiausiai parodo uždegimą, priklauso "ūmios uždegimo fazės" baltymų grupei), galiausiai įtartas sepsis.
„Diagnozėje sepsio požymis tik vienas - PCT 4.3. Siuntimo metu tik jis ir beliko. Prieš tai stipri bakterinė infekcija pasireiškė didesniuose spuogeliuose - juos visus apsivijo pūlingi lankai. Kai kurie atsivėrė pūlingom žaizdelėm. CRB staigiai padvigubejo. Nekrito temperatūra. Vaikas vangus, skausminga visa oda. Palietus beprotiškai šaukė“, - DELFI pasakojo tuo metu dar ligoninėje su vaiku budėjusi ir kelias paras nemiegojusi moteris.
Prokalcitoninas (PCT) – vienas iš specifiškiausių rodiklių, naudojamų diagnozuoti sepsį. Prokalcitoninas padidėja praėjus vos 2–3 valandoms nuo septinės infekcijos pradžios. Padidėjusios (kartais labai didelės) serumo ir plazmos PCT koncentracijos randamos esant ūmioms bakterinėms, grybelinėms ir protozojinėms infekcijoms.
Mama pasakojo, kad jos sūnus skiepytas visais privalomais skiepais, tačiau vėjaraupių skiepas į šį sąrašą nėra įtrauktas.
„Su baime laukiu, kada vėjaraupiai pasireikš 2 metų dukrelei“, - atviravo ji.
Su moterimi susisiekus po kelių dienų ji informavo, kad berniuko būklė pagerėjo, jis laikosi puikiai – pūliniai sklaidosi, žaizdelės traukiasi, karščiavimas baigėsi. Mažojo paciento mama labai dėkojo vaiką išgelbėjusiems Kauno Klinikinės ligoninės medikams ir slaugos personalui.
Komplikacijos – ne tokios ir retos
Apie vėjaraupius neretai kalbama taip - vaikiškos ligos nevaikiškos pasekmės. Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas ir pediatras Darius Varaškevičius pasakojo, kad vėjaraupiai - vienas dažniausių infekcinių susirgimų.
Iš visų Kauno klinikinėje ligoninėje 2016 metais apsilankiusių vėjaraupiais su komplikacijomis sergančių vaikų 59 prireikė stacionarinio gydymo.
„Aiškiausiai matoma vėjaraupių komplikacija - nervų sistemos pažeidimas, kai išryškėja tremoras (drebėjimas), sutrinka koordinacija, eisena“, - aiškino D. Varaškevičius.
Skyriaus vedėjas pabrėžė, kad vienintelė apsauga nuo šios lakios ir greitai plintančios infekcijos - skiepai.
„Imunoprofilaktika ypač rekomenduojama lėtinėmis ligomis sergantiems ar turintiems imunosupresiją (imuninės sistemos susilpnėjimą). Svarbu ir tai, kad keletą dienų iki bėrimo atsiradimo, sergantysis jau užkrečia kitus asmenis, pats to nežinodamas. Susirgus reikalinga izoliacija 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, kitas viešas vietas), pakankamas skysčių kiekis, ypatingai febriliai karščiuojantiems, odos higiena (prausimas ir maudymas po dušu), saugojimas nuo kasymosi, trumpas nagų nukarpymas, dažnas rūbų ir patalynės keitimas, karščiuojantiems skiriami antipiretikai (paracetamolis, Ibuprofenas), niežuliui mažinti - antihistamininiai preparatai, odos bėrimus dezinfekuojančios medžiagos. Jokiu būdu netepti ir netrinti vaikų spiritu“, - patarimus dalijo pašnekovas.
D. Varaškevičius tęsė, kad nereiktų naudoti dažančių dezinfekuojančių medžiagų.
„Vaikui odoje išryškėjus pūliniams, darantis vangiam, sutrikus koordinacijai, pradėjus vemti, skaudėti galvą - būtina kreiptis į gydymo įstaigą“, - reziumavo jis.