Praėjus trejiems metams po krūtų pasididinimo moteris išgirdo vėžio diagnozę
Nacionalinio vėžio instituto III onkochirurgijos skyriaus vedėjui habil. dr. Valerijui Ostapenko kartu su gydytojų komanda teko operuoti moterį, kuri prieš trejus metus pasididino krūtis – įsidėjo implantus, tačiau, diagnozavus vėžį, vieną krūtį jai teko visiškai pašalinti.
Guzelį krūtyje maždaug 40 metų moteris užčiuopė pati ir iškart kreipėsi į gydytoją. Paaiškėjo, kad tai maždaug 3 centimetrų, taigi jis jau tikrai čiuopėsi. Pagal dydį tai jau antros stadijos vėžys, tačiau galutinė diagnozė dar tikslinama. Be to, atlikus papildomus tyrimus paaiškėjo, kad vėžys krūtyje išplitęs – nustatyta ir daugiau jo židinių. Būtent todėl jai nebuvo įmanoma atlikti tausojančios operacijos, kai dalis krūties audinių išsaugoma.
„Jeigu pas mus pakliūna tokia pacientė ir navikas nėra didelis, mes pašaliname dalį krūties ir limfmazgius iš pažasties. Tai vadinamoji tausojanti operacija. Tačiau kai pacientei padarėme magnetinio rezonanso tyrimą, kuris moterims su implantais priklauso nemokamai, buvo nustatyta, kad jos krūtyje navikas yra ne vienas, o daug. Tokiais atvejais krūtį reikia šalinti visą. Tačiau šiuo metu šalinant liauką, jeigu įmanoma, paliekama odytė su speneliu, kad moteriai būtų galima nesunkiai atstatyti krūtį.
Turiu pasakyti, kad pacienčių, kurios pas mus pateka su implantais, daugėja. Anksčiau jų nebūdavo visai, dabar bent po 2-3 per metus turime. Manau, tai susiję su faktu, kad tiesiog daugėja krūtis besididinančių moterų. Beje, prieš kelis dešimtmečius, 1989-1991 m. daug implantus gaminančių firmų bankrutavo, nes daliai moterų, pasidariusių plastines krūtų didinimosi operacijas, nustatydavo krūties vėžį. Buvo manoma, kad vėžį paskatino implantai, todėl moterys kreipdavosi į advokatus ir laimėdavo teismuose didžiules pinigines kompensacijas. Po 15 metų buvo įrodyta, kad implantai nedidina vėžio rizikos, tiesiog daugėja juos turinčių moterų skaičius, implantus dedasi nemažai vyresnio amžiaus moterų, kurioms kaip tik padidėjusi krūties vėžio rizika, todėl ir vėžio atvejų tarp šių moterų daugėja. Jos būtų susirgusios bet kuriuo atveju“, - pasakojo V. Ostapenko.
Gydytojo teigimu, minėtai pacientei buvo atlikta ypač sudėtinga operacija, apimanti ne tik vėžio šalinimą, bet ir estetinį krūties atstatymą. Operatyviai išsiaiškinus, kad pašalinti visi vėžio židiniai, o po speneliu vėžio taip pat nėra, išimtas implantas buvo panaudotas krūties rekonstrukcijai.
„Pati pacientė, tiesą sakant, po operacijos nesitikėjo turėti krūtį, nors mes jai sakėme, kad jeigu visi tyrimai leis, stengsimės ją sukonstruoti. Todėl po operacijos paklausė, kodėl jai atrodo, kad krūtis yra. O kai pirmą kartą pamatė, kad krūtis iš tiesų yra ir kad ji atrodo praktiškai taip pat, kaip sveika, net jos akys sublizgėjo. Moterims tai iš tiesų labai svarbu“, - įsitikinęs V. Ostapenko.
Pasak mediko, tokią operaciją buvo įmanoma padaryti todėl, kad Lietuvoje įkurtas vienintelis Baltijos šalyse ekscelencijos centras, turintis tarptautinę akreditaciją. Tai reiškia, kad gydymo įstaigoje yra multicidiplininė komanda, kurios pagalba operatyviai buvo atlikti visi būtini tyrimai ir priimtas nestandartinis sprendimas. Mat darant standartinę operaciją, moteris būtų likusi be krūties. „Tai pirmoji tokia nestandartinė operacija, teikianti vilčių ir kitoms moterims“, - teigė V. Ostapenko.
Kai kurios moterys prašo medikų pašalinti abi krūtis
Gydytojo teigimu, taip pat daugėja moterų, kurios nori pašalinti abi krūtis dėl geno, sukeliančio krūties ir kiaušidžių vėžį, mutacijos. Tai prevencinė krūtų šalinimo operacija, po kurios krūtys atstatomos implantais.
„Paprastai tai 38-55 metų moterys, kurios jau turi vaikų ir daugiau gimdyti neketina. Pirmą tokią operaciją atlikome prieš ketverius metus. Tuomet tai buvo retenybė, šiemet per pirmą pusmetį jau turėjome jau turėjome šešis tokius atvejus. Jeigu pas mus ateina jauna moteris, iki 30 metų, rekomenduojame jai ištekėti ir turėti vaikų. Tiesa, pasitaiko įvairių sudėtingų atvejų. Kaip tik šuo metu turime jauno amžiaus pacientę, kuriai yra 30 metų ir labai nori operacijos, tikina, kad neplanuoja tekėti ir turėti vaikų. Mes savo ruožtu bandome ją įtikinti, kad ji dar jauna ir jos požiūris gali pasikeisti, o kai sulauks 40-ties ir bus įvykdžiusi reprodukcinę programą, galima bus atlikti operaciją“, - pasakojo medikas.
Pašnekovo manymu, moteris galėjo padrąsinti plačiai nuskambėjęs Holivudo superžvaigždės Angelinos Jolie sprendimas pasidaryti krūtų pašalinimo operaciją dėl geno BRCA1 mutacijos, pagal kurią jai buvo prognozuota 87 proc. krūties vėžio rizika.
Aktorės mama, būdama 56 metų, mirė nuo ginekologinių organų vėžio, todėl ir aktorei buvo pasiūlyta atlikti genetinius tyrimus. Paprastai šio geno mutacija krūties vėžio tikimybę padidina iki 60 proc., kiaušidžių vėžio – iki 40 proc. A. Jolie nustatyta rizika – atitinkamai 87 ir 50 proc. Tokiu atveju moteriai, jeigu ji nebeketina gimdyti ir pati maitinti vaikų, planuojamos krūtų ir kiaušidžių šalinimo operacijos. Užsienio medikai teigė, kad A. Jolie atvejis buvo iš tiesų išskirtinis – moteris neturėjo kito pasirinkimo, nenorėdama rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.