„Rietimasis į kuprą“ (kaip ji pati apibūdina) prasidėjo paauglystėje.
„Didelio dėmesio nekreipiau nei aš, nei tėvai, nes juk kuprinės sunkios, kreivai sėdėdavau, atrodė, kad ir visi aplink tokie patys“, - mena Kaune gyvenanti pašnekovė.
Tačiau tuomet 14-os merginai profilaktiškai tikrinantis sveikatą šeimos gydytojas sunerimo. Po detalesnių tyrimų sekė diagnozė – pažengusi skoliozė (į šoną iškrypusio stuburo liga). Skoliozė gali pasireikšti krūtininėje, juosmeninėje, arba krūtininėje - juosmeninėje stuburo dalyse. Įprastai ši liga būna dviejų tipų - įgimta ar įgyta, t.y. atsiradusi vaikystėje arba paauglystėje. Agnei buvo pastaroji, idiopatinė skoliozė, o keturiais iš penkių atvejų tokios ligos priežastis lieka nežinoma.
Kreivos mergaitės laikysenos nuolatiniu palydovu tapo skausmas.
Prisiklausę gandų, kad po stuburo tiesinimo operacijos vėliau gali sutrikti eisena, šeima delsė. Tačiau po dar kelių konsultacijų su skirtingais ortopedais, kineziterapeutais, nuspręsta merginą operuoti. Specialistai įspėjo, kad priešingu atveju pamažu bus užspausti plaučiai ir širdis.
„Šiandien į gyvenimą jau galiu eiti tiesiai, net nuotaika kasdien pakilesnė“, - pripažino kaunietė.
Gydytojas: svarbūs du periodai
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos - traumatologijos centro direktorius doc. dr. Kęstutis Saniukas teigimu, tokios operacijos išties „pailgina“ žmogų, tačiau stuburas ant operacinio stalo tiesinamas ne visiems.
Kitiems pacientams taikoma aktyvioji (koreguojantys pratimai, plaukimas) ir pasyvioji korekcijos (ortopedinės priemonės, korsetai, koreguojamosios padėtys).
Pasak gydytojo, netaisyklinga laikysena neretai painiojama su skolioze, tad bendra situacija iš šalies atrodo baisesnė nei yra iš tiesų.
„Vaikams augant jų stuburas auga skirtingu tempu nei galūnės. Stuburas greitai tįsta dukart gyvenime. Pirmąkart stuburas „šokteli“, kai mergaitės sulaukia 4-6 metų, o berniukai – 7-8 metų. Po šio periodo ir pasirodo pirmieji skoliozės požymiai. Todėl, kai tikriname vaikus prieš jiems keliaujant į mokyklą, vos ne visiems pastebime bent menką pečių juostos asimetriją, menčių atsikišimą. Tuo metu kaulai auga labai greitai, o raumenys atsilieka. Tokiame amžiuje vaikai negali ilgą laiką būti tiesūs. Tai yra normali būsena“, - ramino specialistas.
Antrasis periodas prasideda paauglystėje, kai vaikai ima bręsti.
„Skoliozės rizika vėl išauga, kai mergaitės sulaukia 12-14, o berniukai 14-16 metų. Tuo metu išskirtinai auga tik liemuo. Raumenys kaulus „pasiveja“ tik vėliau. Todėl šiuo metu paaugliai būna prastos laikysenos, tačiau tai dar nereiškia skoliozės diagnozės“, - sakė K. Saniukas.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Laikysena – tai mūsų kūno asimetrija. Nė vienas mūsų nėra visiškai simetriškas.
„Tad ir sėdėjimas susilenkus – tai ne skoliozė. Pabrėžiu, kad ydinga laikysena niekada nesukelia skoliozės. Tiesa, ši taisyklė galioja tik tada, jei skolioze nesergi. Jei tokia liga jau diagnozuota, laikyseną gerinti reikia, nes tai mažina skoliozės progresavimo greitį. Ir vizualiai ligonis tada gražiau atrodo, o tai visiems pacientams labai svarbu – juk jie žiūri į veidrodį, o ne rentgenogramą.
Kadangi iki šiol nėra tiksliai žinoma šios ligos priežastis, todėl nėra ir priežastinio gydymo. O operacinis gydymas taikomas tada, kai stuburo iškrypimas siekia 45 ir daugiau laipsnių.
„Stuburas tada atrodo kaip S arba C raidės. Pakumpimas į priekį – tai jau kita liga, pavyzdžiui kifozė, Šermano liga. Jos atveju operacija atliekama tada, kai stuburas sulinkęs daugiau nei 80 proc.
Amžius didelės reikšmės neturi. Jauniausiam gydytojo pacientui su įgimta skolioze buvo vieneri metai, o vyriausiam pacientui – 45-eri. Tačiau kuo pacientas jaunesnis, tuo stuburas paslankesnis, mobilesnis, tad ir operacijos rezultatai geresni, ji saugesnė“, - tikino K. Saniukas.
Nereikia pamiršti ir veiklų, stiprinančių nugaros raumenis. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems rekomenduojama plaukioti bei atlikti mankštą.
Strypai lieka visam gyvenimui
Svarbiausia, reikia nedelsti. Vaikui augant iškrypimas didėja. Skoliozė, kuri prasideda anksčiau, progresuoja labiau.
„Mes galime ištaisyti maždaug 80-90 proc. atvejų, kai iškrypimas siekia 45-60 laipsnių. Vėliau kiekvienas laipsnis lemia mažesnes galimybes, didesnis liekamasis iškrypimas“, - perspėjo Vaikų ligoninės specialistas.
Stuburo tiesinimo operacija kiekvienam pacientui kiek skirtinga.
„Operacijos metu į stuburo slankstelius įsukami sraigtai. Tada naudojami du strypai, kurie išlenkiami pagal iškrypimą. Vėliau strypai sukami ir stuburas grąžinamas į centrinę liniją. Strypai yra titaniniai ir jie lieka organizme visam gyvenimui. Susilenkimui jie netrukdo – mes lenkiamės per klubo sąnarį ir kaklą. Toks žmogus nebent mažiau susigūžti gali, tačiau jokiai veiklai tai netrukdo, liga neprogresuoja, o ir kosmetinis vaizdas labai gražus. Kiekvienam pacientui tada dar taikomas individualus gydymas“, - sakė K. Saniukas.
Jei skaitote ir nerimaujate, kad liga galite sirgti ir jūs, nurimkite – skoliozės požymiai labai aiškūs.
„Skoliozę lydi skausmas – jis ilgas, intensyvus, kankina dvigubai dažniau nei įprastai. Sergančiųjų skolioze plaučių tūris dvigubai mažesnis, jie turi ir širdies problemų. Jei dubuo ne viename lygyje, atrodo, kad viena koja trumpesnė, o pasilenkus prieš veidrodį matyti besiformuojanti kuprelė – geriau nedelsti ir apsilankyti pas gydytojus. Skoliozę išduoda ir skausmas bei tai, kad juosmeninė dalyje yra susikaupę daugiau raumenų – vadinamas padidintas raumenų volelis. Galiausiai, reikia žinoti anksčiau minėtus du periodus, kada liga progresuoja greičiausiai ir kada reikia labiau stebėti savo ar savo vaikų stuburą“, - patarė specialistas.
Kiti požymiai - riboti krūtinės judesiai, sunkus kvėpavimas, nesimetriška moters krūtinė, nevienodas atstumas tarp rankų ir kūno ir kt.
Paprašytas pakomentuoti Agnės atvejį, gydytojas skaičiavo, kad merginos stuburas turėjo būti iškrypęs apie 70 laipsnių.
„Todėl tokie paaugliai ir auga ne į viršų, o į šoną. Net lengvesnes ligos formas ištiesinus, pacientai paauga apie 5 cm. Kai kurie ir daugiau“, - sakė jis.