Vykdytas projektas skirtas asmenims, kuriems diagnozuota hipertenzinė širdies liga, prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, I ar II tipo cukrinis diabetas. Pacientams projekto metu buvo taikomas holistinis ištyrimas, individualus ištyrimas ir gydymas, atsižvelgiant į lydinčius simptomus ir ligos istoriją, savikontrolė naudojant išmaniuosius medicinos prietaisus, taip pat dalyviams buvo vedami mokymai apie sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, organizuojamos mankštos, žygiai gryname ore.
Leidžia stebėti visus svarbiausius rodiklius
Projekto metu buvo sukurta speciali svetainė, į kurią buvo integruoti projekto dalyvių naudojami išmanieji įrenginiai, skirti stebėti jų būklę. Išmanieji įrenginiai į sistemą duomenis perduodavo 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, o jei būdavo fiksuojami sutrikimai signalai buvo siunčiami tiek pačiam pacientui, tiek pacientą prižiūrinčiam specialistui. Į portalą perduodami duomenys apie paciento kūno masės sudėtį, fizinį aktyvumą, arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, širdies veiklą, miego kokybę.
„Šis rodiklių stebėjimas projekto metu leido stebėti paciento būklę tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek ir pačiam pacientui. Pacientai buvo apmokyti , kaip naudotis naujais medicininiais prietaisais ir kaip elgtis atsiradus neigiamiems pokyčiams, o taip pat ir medicinos personalas turėjo galimybę laiku pastebėti atsiradusius pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti. Visos šios priemonės sudarė sąlygas perteklinių vizitų į priėmimo skyrius ir hospitalizacijų mažėjimui“, – apie projekto naudą pasakoja Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Raimonda Kungytė.
Surinkti duomenys pagerina konsultacijų kokybę
Sistema padeda surinkti visą gydytojams reikalingą informaciją, kuri naudojama konsultacijose su pacientais. Atsižvelgiant į duomenis, kiekvienam pacientui pagal jo ligas ir ligos istoriją parengtas išsamus priežiūros, vaistų vartojimo bei paskirtų tyrimų planas, kuris padeda atidžiau rūpintis savo būkle, sumažina vizitų pas gydytojus skaičių bei gali net išsaugoti gyvybę.
„Seniau pacientai duomenis apie arterinį kraujo spaudimą ir pan. pildydavo popieriniuose dienynuose. Duomenys nebūdavo kokybiški, nes pacientai pamiršdavo supildyti duomenis ar į konsultaciją pamiršdavo atsinešti dienyną. Projekto metu visi duomenys į sistemą buvo perduodami automatiškai, todėl pacientui nereikėjo galvoti kada, kur ir kaip užrašyti sveikatos duomenis. Taip konsultacijos tapo kokybiškesnės“, – pasakoja R. Kungytė.
Pacientai džiaugiasi pasiektais rezultatais
91 proc. projekte dalyvavusių pacientų nurodė, kad jų įgūdžiai ir žinios apie savo ligos kontrolę pagerėjo, o net 89 proc. pilotiniame projekte dalyvavusių pacientų nurodė, kad jų sveikatos būklė pagerėjo.
„Projekto pradžioje man buvo sudarytas aiškus gydymo ir stebėsenos planas. Aktyviai įsitraukiau į veiklas – eidavau į konsultacijas, kasdien stebėjau savo sveikatos būklę. Taip pat Antakalnio poliklinika kvietė į paskaitas ir mankštas, todėl projekto metu įgijau daugiau žinių apie mitybą, fizinį aktyvumą. Po vienos iš paskaitų net mečiau rūkyti. Džiaugiuosi, kad buvo kalbama ir apie psichologinę sveikatą“, – savo patirtį projekte pasakoja pacientas Jonas.
Pilotinio projekto metu nustatyta, kad holistiniu principu vykdoma poliligotų pacientų priežiūra padėjo iš dalies optimizuoti ir pačią sveikatos apsaugos sistemą. Sumažėjo išvengiamų hospitalizacijų skaičius, taip pat ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo dažnis.
Iš viso politiniame projekte dalyvavo 1295 pacientai. Ateityje planuojama užtikrinti šio modelio taikymą Antakalnio poliklinikoje pritaikant jį ir kitomis ligomis sergantiems pacientams.