Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkams šis protrūkis suteikė vertingų žinių apie koronavirusą. Tris kartus ištyrę įmonės, kurioje užregistruotas koronaviruso protrūkis, persirgusių darbuotojų antikūnus jie galėjo stebėti, kaip ilgainiui išsilaiko natūraliai įgytas imunitetas.
„Tai toks atvejis, kada tiksliai žinoma protrūkio pradžia, kada žmonės tiksliai užsikrėtė. Todėl mums buvo labai įdomu tokią „kohortą“ surinkti ir patyrinėti, kaip susidarė antikūnai, kiek laiko jie išlieka.
Tyrimą atlikome tris kartus: po dviejų mėnesių, po šešių mėnesių ir po beveik 13-os mėnesių, praėjusių nuo protrūkio“, – portalui „Delfi“ pasakojo tyrimui vadovavusi Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė. Ji patikslino, kad visi žmonės tyrime dalyvavo savanoriškai, o jam atlikti buvo gautas bioetikos leidimas.
Po pirmojo etapo dauguma turėjo antikūnų
Pirmąkart tyrimas atliktas po dviejų mėnesių nuo protrūkio, 2020 metų birželį. Mokslininkų dėmesį patraukusioje Nemenčinės įmonėje dirba apie 300 žmonių. 2020 metų balandį, kai čia pasklido koronavirusas, infekcija užsikrėtė apie trečdalis jos darbuotojų.
„Visiems įmonės darbuotojams kelis kartus atliktas PGR tyrimas. Todėl tiksliai žinoma, kiek jų buvo infekuota. Vėliau netgi visas Nemenčinės miestelis testuotas dėl viruso“, – priminė profesorė.
Pirmojo etapo metu VU mokslininkai ištyrė apie 50 koronavirusu užsikrėtusių įmonės darbuotojų. Tiriamieji asmenys buvo darbingo amžiaus – nuo maždaug 20 iki apytiksliai 62 metų. Dėl įmonės specifikos didesnė dalis tiriamųjų buvo moterys. Tirti tie, kuriems nustatytas koronavirusas, nesvarbu, ar infekcija buvo besimptomė, ar pasireiškė labai nežymių simptomų, ar žmonės sirgo sunkiau arba labai sunkiai, dėl ko net teko gydytis ligoninėje.
„Tyrimo pradžioje, 2020 metų birželį, apskritai dar buvo labai neaišku, ar koronavirusas sukelia imuninį atsaką, ar susidaro antikūnų. Taip pat dar nežinojome, ar antikūnų susidaro ir tiems, kurie persirgo besimptome infekcija. Neaiškių klausimų buvo labai daug“, – prisiminė A. Žvirblienė.
Pirmojo tyrimo metu mokslininkai išsikėlė tikslą pasižiūrėti, kiek apskritai žmonių, kuriems buvo diagnozuota besimptomė infekcija, turėjo antikūnų. Pamatuoti antikūnų titrą tuo metu dar nebuvo galimybės. Mokslininkai naudojo tik greituosius testus, nes kiekybinių neturėjo.
Tyrimas parodė, kad antikūnų susidarė didžiajai daliai – 92 procentams – asmenų, kurie sirgo besimptome arba beveik besimptome forma. Pastarieji įvardijo kokį nors simptomą, pvz., galvos sunkumą, iki 37,1 laipsnio pakilusią temperatūrą, tik todėl, kad žinojo apie jiems diagnozuotą koronavirusą.
Iš visų tirtų žmonių, sirgusių besimptome arba beveik besimptome forma, buvo apie 20 proc.
Ligos sunkumą nebūtinai nulėmė amžius
Įmonės viduje nuo to laiko, kai čia buvo kilęs koronaviruso židinys, nuolat atliekami PGR tyrimai. Šie duomenys mokslininkams suteikė žinių ir apie tai, kaip dažnai žmonės koronavirusu serga be simptomų arba jaučia tik labai lengvus simptomus.
„Tuo metu, 2020 metų vasarą, kai kurie specialistai teigė, kad besimptomiškai šia liga perserga vos ne 90 proc. Mūsų tyrimas parodė, kad tikrai ne. Maždaug pusė žmonių perserga labai lengvai arba besimptomiškai“, – pasakojo mokslininkė.
Nemenčinės įmonės darbuotojus tyrę mokslininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ligos sunkumas nebūtinai priklauso nuo užsikrėtusio žmogaus amžiaus.
„Buvo vyresnių žmonių, kurie jautė tik lengvus simptomus, o buvo jaunesnių – 40–50 metų – asmenų, kurie sirgo sunkiai, gulėjo ligoninėje.
Beje, kai kurie jauni žmonės patys persirgo labai lengvai, bet užkrėtė savo šeimos narius. Mes netyrėme šeimos narių, tačiau žmonės savanoriškai sutiko apie tai papasakoti. Iš tų pasakojimų sužinojome, kad kai kurie, persirgę labai lengvai, pernešė virusą savo vyresnio amžiaus šeimos nariams, pvz., tėvams, ir šie sirgo labai sunkiai, gulėjo ligoninėje, netgi reanimacijos skyriuose“, – sakė A. Žvirblienė.
Antrąkart panoro tirtis dukart daugiau
Nors atrodė, kad 2020 metų birželį atliktas Nemenčinės įmonės darbuotojų tyrimas bus tik vienkartinis, mokslininkai nusprendė pasižiūrėti, kaip situacija pasikeitė po pusmečio. Taigi 2020 metų spalį, pradėjus kilti antrajai koronaviruso bangai, VU mokslininkai tos pačios įmonės darbuotojus ištyrė antrąkart.
„Po 6 mėnesių jau atėjo 100 žmonių, kurie norėjo dalyvauti tyrime. Ne visi jie buvo persirgę koronavirusu. Tie, kurie persirgę nebuvo, aišku, antikūnų neturėjo. Iš 100 atėjusių išsitirti po pusmečio pavasarį persirgusių buvo apie 60.
Iš tų, kurie dalyvavo mūsų pirmajame tyrime ir turėjo antikūnų, po pusės metų antikūnų tebeturėjo visi iki vieno“, – pasakojo profesorė.
Antrojo tyrimo metu jau pamatuoti ir antikūnų titrai.
„Jie vidutiniai. Nebuvo taip, kad antikūnų lygis būtų vos vos ant ribos. Bet ar jis sumažėjo, ar padidėjo, negalėjome pasakyti. Galėjome nustatyti tik faktą, kad žmonės tebeturėjo antikūnų ir po 6 mėnesių, nepriklausomai nuo to, ar sirgo besimptomiškai, ar sunkiau“, – paaiškino A. Žvirblienė.
Antikūnų išliko netgi po metų
Mokslininkai nusprendė tyrimą pakartoti ir po daugiau nei metų, nes duomenų apie tai, kad persirgus koronavirusu antikūnai išlieka ilgai, vis dar nėra daug. Taigi 2021 metų gegužę, praėjus 13 mėnesių po protrūkio, jie vėl ėmėsi tirti Nemenčinės įmonės darbuotojus.
Trečiąkart į tyrimą atėjo beveik 100 žmonių. Bet, kadangi jau atsirado vakcina nuo koronaviruso, o įmonė gana aktyviai savo darbuotojus ragino skiepytis, nemaža dalis tiriamųjų, kurie persirgo 2020 metų balandį, buvo ir pasiskiepiję.
Nepasiskiepijusių ir persirgusių buvo beveik 50 – pakankamai, kad mokslininkai galėtų įvertinti, kaip antikūnai išliko ir po 13 mėnesių.
„Didžiajai daugumai, virš 80 proc., nepasiskiepijusių, bet persirgusių žmonių antikūnų buvo išlikę ir po 13 mėnesių. Per pusę metų daugumos jų antikūnų lygis sumažėjo, bet keliems žmonėms netgi pakilo“, – teigė pašnekovė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad šie žmonės užsikrėtė pakartotinai, A. Žvirblienė sakė, kad minėta įmonė po protrūkio nuolat PGR testais testuoja savo darbuotojus. Testuojant buvo nustatytas tik vienas reinfekcijos atvejis ir šiam žmogui, užsikrėtus koronavirusu antrąkart, net nepasireiškė jokių simptomų.
„Nors visiems kitiems PGR testai neparodė pakartotinės infekcijos, išaugęs antikūnų lygis gali rodyti, kad jie susidūrė su virusu, tiesiog nejuto jokių simptomų ir galbūt to viruso neskleidė į aplinką“, – spėjo mokslininkė ir pridūrė, kad tų, kurie persirgę dar ir pasiskiepijo nuo koronaviruso, antikūnų lygis buvo labai aukštas.
A. Žvirblienė pasakojo, kad su įmone tariamasi ir dėl galimo tyrimo pratęsimo šių metų spalį, kai nuo protrūkio bus praėję pusantrų metų. Tiesa, gali būti, kad per šį laiką dauguma anuomet užsikrėtusių žmonių jau bus pasiskiepiję.
Jeigu vis dar liks neskiepytų, mokslininkams bus įdomu pasižiūrėti, ar persirgus, bet nepasiskiepijus antikūnų lieka ir po pusantrų metų nuo užsikrėtimo, taip pat sužinoti, ar natūraliai įgiję imunitetą nuo koronaviruso būtų atsparūs ir dabar cirkuliuojančiai delta atmainai.