Iki rugsėjo mėnesio planuojama panaikinti dabar veikiančius tris filialus ir sukurti visiškai naują struktūrą. Reformoje aktyviai dalyvaujančios darbuotojų profesinės sąjungos baiminasi, ar nauja struktūra veiks efektyviai, pateisins darbuotojų ir pacientų lūkesčius.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus reiškia didelį susirūpinimą dėl skolose skęstančioje ligoninėje veikiančių procesų ir oficialiai kreipiasi į ministeriją.
Lygiai puse metų Klaipėdos universiteto ligoninės generalinio direktoriaus pareigas einantis dr. Audrius Šimaitis „Vakarų ekspresui“ teigė, jog kovo pradžioje ligoninės vadovybė suformavo galutinę struktūros viziją, su kuria šiuo metu supažindinami ligoninės dalininkai ir Stebėtojų tarybos nariai.
Pagrindinis reformos tikslas – gerinti gydymo paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą. Kad tai būtų galima pasiekti, reikalingi ligoninės valdymo struktūros pokyčiai tiek administracijos, tiek klinikinių skyrių lygmeniu.
„Įgyvendinę permainas tikimės, kad ir gydytojai, ir slaugytojai galės daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui, augs ambulatorinių konsultacijų skaičius.
Mūsų skaičiavimais, vidiniai struktūriniai pokyčiai duos kelių milijonų eurų efektą, leisiantį pagerinti paslaugas pacientams“, – sakė A. Šimaitis.
Anot jo, dėl formuojamos naujos struktūros įstaigos reorganizacija palies apie 80 proc. darbuotojų.
Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, pačioje VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje dirba per 200 darbuotojų, jos filiale Klaipėdos ligoninėje – beveik 1 600, filiale Jūrininkų ligoninėje – per 1 200 žmonių, filiale Palangos reabilitacijos ligoninėje – per 230.
Pati ligoninė skelbia, kad darbuotojų skaičius yra apie 3 000.
Ligoninės reformai ruoštasi keletą mėnesių. Ligoninės valdybos grupė sausio–vasario mėnesiais išklausė kiekvieno skyriaus veiklos pristatymą, kuriame dalyvavo gydytojai ir slaugytojai. Iš viso buvo pristatyta 80 skyrių.
Iki tol A. Šimaitis asmeniškai susitiko su kiekvieno ligoninės skyriaus darbuotojais. Šis procesas užtruko apie keturis mėnesius. Lygiagrečiai vyko filialų jungimo grupės vidinės diskusijos ir aptarimai.
Vasario 9 d. KUL administracija, remdamasi diskusijomis, pristatė ligoninės viziją.
Po šio pristatymo kiekviena įstaigos klinika apsvarstė galimą savo klinikos veiklos projektą ir jį pristatė ligoninės valdybos grupėje.
Iš viso buvo daugiau nei 20 pristatymų. Vyko įvairūs asmeniniai susitikimai tiek su individualiais darbuotojais, tiek su skyriais. Taip pat buvo diskutuota su administraciniais padaliniais.
Iki rudens
„Tikimės, kad nauja struktūra pradės funkcionuoti iki rugsėjo 1 d. Kaip žinote, šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninėje veikia trys filialai – Klaipėdos ligoninė, Jūrininkų ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė, turintys savo administracinę struktūrą. Po reformos bus viena ligoninės administracinė struktūra“, – sako ligoninės vadovas.
Anot A. Šimaičio, tai padės optimizuoti finansinius išteklius. Pagal pateiktą projektą planuojama, kad ligoninėje veiks 18 klinikų bei 4 centrai.
Planuojami pokyčiai taip pat sudarys galimybę išvengti besidubliuojančių paslaugų teikimo atskiruose filialuose.
„Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos universiteto lygmens paslaugos, jų apimčių didinimas ir darbo bei veiklos efektyvumo gerinimas“, – sako generalinis direktorius.
Anot jo, reforma pareikalaus ir papildomų išlaidų, nes prognozuojama, kad dalis ligoninės darbuotojų nesutiks su struktūriniais pasikeitimais ir pasirinks galimybę išeiti iš darbo bei gauti išeitinę kompensaciją.
Išeitinių kompensacijų poreikis yra planuojamas atsižvelgiant į pirmąjį pertvarkos etapą.
Reorganizacijos išmokomis steigiant Klaipėdos universiteto ligoninę dar 2022 metų pabaigoje pasinaudojo 68 darbuotojai.
Įdomu tai, kad po pirmojo pertvarkos etapo iš Klaipėdos universiteto ligoninės išėjo, o vėliau vėl sugrįžo dirbti 4 darbuotojai.
„Galimas išeitinių išmokų poreikis siekia 1,9 mln. eurų. Ši suma deklaruota Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su prašymu skirti lėšų išeitinėms kompensacijoms“, – tikisi ministerijos paramos reformai A. Šimaitis.
Kelia rūpestį
„Gaunama informacija iš Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų kelia didžiulį susirūpinimą“, – sako Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Jis praėjusią savaitę kartu su Klaipėdos regiono merais susitiko su ligoninės vadovu, kad iš pirmų lūpų išgirstų apie situaciją ligoninėje.
„Vakarų ekspresui“ A. Vaitkus patvirtino, kad šiuo metu yra rengiamas oficialus dokumentas centrinės valdžios institucijoms dėl situacijos ligoninėje.
„Pagal mano turimą informaciją, pastaruoju laikotarpiu vien iš Jūrininkų ligoninės iš darbo išėjo 40 iš 230 gydytojų ir apie 30 slaugytojų.
Tai tikrai pavojų keliantys skaičiai ligoninėje, kuri yra regiono kardiologijos centras, gelbėjantis pacientus po infarktų ir insultų“, – sako A. Vaitkus.
Anot jo, į jį tiesiogiai kreipiasi klaipėdiečiai ir ligoninės darbuotojai, nes juo pasitiki. Todėl meras ir toliau žada aktyviai dalyvauti visuose su Klaipėdos universiteto ligonine susijusiuose procesuose. Jis yra ir ligoninės Stebėtojų tarybos narys.
Pati ligoninė nekomentuoja Klaipėdos mero pateikiamos informacijos dėl gydytojų pasitraukimo iš darbo, tik patikslino, kad oficialiai dėl reformos pirmajame etape iš Jūrininkų ligoninės pasitraukė tik trys gydytojai.
Publikacijos autoriui renkant informaciją susidarė įspūdis, kad skirtingų šaltinių skaičiai dėl iš darbo išėjusių gydytojų skiriasi dėl to, kad imamas skirtingas atskaitos taškas bei laikotarpis.
Oficialūs „Sodros“ duomenys rodo, kad prieš reformą 2022 metų pabaigoje Jūrininkų ligoninėje buvo 1 250 darbuotojų, o 2023 metų sausio 10 dieną filiale Jūrininkų ligoninėje darbuotojų skaičius jau buvo tik 1 130.
O štai 2019 metais balandžio mėnesį Jūrininkų ligoninėje buvo 1 334 darbuotojai.
Profesinės sąjungos susivienijo
Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis, kuris praėjusią savaitę buvo deleguotas ir į ligoninės Stebėtojų tarybą, sakė, kad penkios didžiausios iš šešių Klaipėdos universiteto ligoninėje ir jos filialuose veikiančių profesinių sąjungų susivienijo suformuodamos Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę. Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę sudaro apie 1100 narių.
„Tai yra kolegialus organas. Priimdami sprendimus vadovaujamės balsų daugumos principu. Nuomonės ne visuomet sutampa. Skirtingos profesinės sąjungos atstovauja skirtingiems darbuotojams.
Vieni gydytojus, kiti slaugytojus, treti – visus darbuotojus ir pan. Tačiau net ir gydytojų ar slaugytojų problemos skirtinguose filialuose yra nevienodos.
Vieni darbuotojai nori darbo užmokestį suvienodinti, kiti suvienodinti darbo krūvius“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Burdulis.
Anot jo, ligoninės vadovybė profesinių sąjungų atstovams pateikė dokumentus, kuriuose yra išdėstyta nauja įstaigos struktūra, darbuotojų pareigybės ir kita su tuo susijusi informacija.
Planuojama su darbdaviu pasirašyti susitarimą dėl darbo krūvių ir darbo užmokesčio suvienodinimo.
Tačiau susitarimas bus pasirašytas tik tokiu atveju, jeigu bus atsižvelgta į darbuotojų teisėtus lūkesčius.
„Susipažinę su pateikta informacija turėjome galimybę su darbdaviu konsultuotis, klausti mums aktualių klausimų, susijusių su restruktūrizacija.
Vyko ne tik konsultacijos, tačiau teikėme darbdaviui ir siūlymus dėl naujos įstaigos struktūros, pareigybių ir pan.
Į dalį mūsų siūlymų darbdavys atsižvelgė, į rūpimus klausimus atsakė, tačiau darbdaviui nėra teisine prasme prievolės suderinti naujos struktūros ar pareigybių su darbuotojų atstovais“, – sakė D. Burdulis.
Anot jo, naujoji įstaigos struktūra ir formuojamas vadybos modelis yra tam tikra naujovė, o naujovės dažnai kelia susirūpinimą, nes neaišku, ar teorinis modelis dėl šviesesnio ir geresnio rytojaus darbuotojams ir Klaipėdos regiono gyventojams, kuriems įstaigoje bus teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bus sėkmingai įgyvendinamas praktikoje.
„Kas bus, jeigu naujasis modelis nepasiteisins?! Grįšime atgal į ateitį? Šiuo metu mes esame įpratę dirbti vadovaudamiesi nusistovėjusia tvarka, kuri panaši ir galioja visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje“, – abejonių dėl siūlomos reformos Klaipėdos universiteto ligoninėje turi D. Burdulis.
Anot jo, profesinės sąjungos nerenka informacijos, kiek darbuotojų planuoja pasinaudoti antruoju reformos etapu ir pasitraukti iš darbo.
Jis svarsto, kad ligoninę ketina palikti tie darbuotojai, kurie turi galimybę pakeisti darbą arba tiesiog baigti savo karjerą ir, pasinaudojus reforma, „pasiimti išeitines“, kurias darbdavys privalės išmokėti dėl pasikeitusių darbo sąlygų.
„Į daugumą pareigų, net ir nevadovaujamų, planuojama organizuoti konkursus.
Vienus darbuotojus tai džiugina, kitus liūdina“, – pastebi D. Burdulis.
„Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybė nuolat bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto ligoninės Jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Darbuotojų atstovai įtraukiami į reikšmingų sprendimų priėmimą.
Diskusijas, derybas su profesinėmis sąjungomis grindžiame atvira kooperacija, kurioje visos pusės gali išsakyti savo rūpesčius, nuogąstavimus, pasiūlymus. Priimdami spendimus, vadovaujamės tarpusavio supratimu ir argumentuota logika.
Konstruktyvios, pagrįstos diskusijos, aktyvus darbuotojų įsitraukimas yra labai svarbūs įstaigos kūrimo ir augimo procese“, – sako A. Šimaitis.
Anot ligoninės vadovo, praeitą savaitę ligoninės vadovybė su Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės nariais susitarė dėl darbo užmokesčio tvarkos ir susitarė, kad iki šių metų birželio 14 d. ligoninės vadovybė kartu su Jungtine profesinių sąjungų atstovybe suderins ligoninės darbuotojų darbo krūvių ir darbo koeficientų suvienodinimo planą.
Kolektyvinė sutartis
Tačiau, be reformos įgyvendinimo, susivienijusios Klaipėdos universiteto ligoninės profsąjungos jau parengė ir kolektyvinės sutarties projektą.
„Esame paruošę kolektyvinės sutarties projektą ir artimiausiu metu oficialiai prisistatysime darbdaviui dėl kolektyvinių derybų. Tikimės, kad darbdavys sutiks derėtis dėl geresnių darbo sąlygų įstaigos darbuotojams“, – sako D. Burdulis.
Kolektyvinės sutarties projekte, pavyzdžiui, siūloma, kad mirus darbuotojo šeimos nariui (vyrui, žmonai, tėvams) būtų išmokama 3 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio pašalpa.
Mirus įstaigos darbuotojui, jo šeimai siūloma skirti 2 įstaigos vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio pašalpą.
Pažymėti darbuotojų, dirbančių darbovietėje ne mažiau kaip 5 metus, asmeninius jubiliejus nuo 30 metų, išmokant 2 įstaigos minimalios mėnesinės algos dydžio piniginę premiją.
Apdrausti įstaigos darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, gyvybės draudimu, gydymo draudimu, kritinių ligų draudimu.
Tokie siūlymai pareikalautų dar didesnių ligoninės išlaidų.
Neoficialiais duomenimis, šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės veiklos nuostoliai siekia apie 15–18 milijonų eurų.
Jei profsąjungoms su darbdaviu susitarti nepavyks, jos gali savo interesus ginti teisme ar net paskelbti streiką.