Po tragiškai pasibaigusių skendimų specialistė nurodė, kada žmogų gelbėti draudžiama

Vėl plūstelėjus karščiams, lietuviai traukia atsivėsinti prie vandens telkinių. Ne visos tokios išvykos baigiasi laimingai – pasitaiko ir rimtų traumų, ir mirčių. Ar visi paplūdimiai vienodai saugūs, į kokį vandens telkinį geriau nebristi ir ką daryti, pamačius skęstantį žmogų, pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Loreta Naraškevičienė.

Šiemet jau nuskendo 61 žmogus, iš jų – vienas vaikas. Vien vasaros laikotarpiu – nuo birželio 1 iki liepos 11 d. yra nuskendę 22 žmonės. Lyginant šį laikotarpį su tokiu pačiu pernai metų laikotarpiu, pernai nuskendusių žmonių buvo kiek mažiau – 19, be to, nebuvo nė vieno vaiko. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, skęstančių mažėja, teigė laidos „Delfi diena“ pašnekovė PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė L. Naraškevičienė.

Nelaimių, pašnekovės teigimu, dažniausiai įvyksta dėl neatsakingo elgesio prie vandens – dažnai žmonės neįvertina savo galimybių, skuba maudytis nepažįstamuose vandens telkiniuose. Žmonės skęsta ir dėl sveikatos sutrikimų.

„Primygtinai raginčiau nė akimirkai nepalikti vaikų be priežiūros prie vandens telkinių. Suaugusiesiems reikėtų nesimaudyti po vieną ir stebėti vieni kitus, nes, kaip ir minėjau, dėl kokių nors sveikatos problemų, sutrikimų žmogui gali pasidaryti bloga, negera. Būtų labai didelė pagalba, jeigu kas nors stovintis ant kranto ar besimaudantis šalia tai pastebėtų“, – vardijo atsargumo prie vandens priemonės laidos pašnekovė.