Šeštadienį medikai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL), kurioje dirbo velionis, degė žvakutes.
Kartu su šeima atėjęs mediko draugas sakė, kad ne kartą yra girdėjęs apie susiklosčiusią gydytojo situaciją darbe, tačiau negalvojo, kad viskas taip rimta: „Nenoriu, kad viskas nueitų tyliai. Mes žinojome situaciją, kad jam sunku, kad jis terorizuojamas. Bet negalvojome, kad viskas taip blogai. Aišku, niekada nekalbėjo, kad jis nori kažką pasidaryti. Jis negalėjo taip paprastai išeiti iš darbo, dirbti toje ligoninėje yra prestižas, be to, išėjęs nebūtinai rasi kitą gerą darbą“.
Gydytoją pažinojęs plastikos chirurgas Darius Jauniškis sakė, patiriamas psichologinis smurtas yra labai dažna problema medikų darbo aplinkoje, tačiau dėl baimės prarasti darbą, apie tai tylima.
Pasak jo, apie psichologinį smurtą darbe žinojo ne vienas žmogus, taip pat ir kolegos, tačiau niekas nesiėmė kažko keisti.
„Pažinojau puikiai šį mediką, jis buvo nuostabus žmogus, apie jį neįmanoma pasakyti nei vieno blogo žodžio. Jis buvo puikus medikas, puikus vyras, tėvas. Aš irgi girdėjau, kad tame skyriuje vyksta tokie dalykai. Bet aš nieko nepadariau, mes visi tylėjome. Aš esu irgi kaltas dėl to, kad taip atsitiko. Mano kolegos, kurie dirba tame skyriuje, taip pat žinojo, bet tylėjo. Jie irgi turėtų jaustis kalti. Ligoninės administracija nežinojo, kas ten vyksta? Aišku žinojo. Jo kantrybės taurei tai buvo paskutinis lašas, terorizavimas vyko daugelį metų“, – sakė chirurgas D. Jauniškis.
Medikai sako, kad jų darbe – kur kas daugiau problemų nei atlyginimų klausimas.
SAM žada veikti
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė išreiškė susirūpinimą tuo, ką pastaruoju metu girdi iš medikų.
„Tylėti nereikia, reikia kalbėti ir tartis, kaip gerinti situaciją. Tad SAM artimiausiu metu skelbs viešąją konsultaciją, kurios metu kvies visuomenę ir medikų bendruomenę išsakyti, kaip jie įsivaizduotų problemų sprendimą, su kuriomis susiduria darbo santykių ir veiklos organizavimo srityse, kurios turi neigiamos įtakos jų psichologinei savijautai“, – komentavo Aurelijaus Verygos patarėja.
Planuojama, kad šios viešos konsultacijos metu bus siūlomos ir priemonės, kaip būtų galima padėti medikams darbe, ir sužinoti, kaip tokias iniciatyvas vertintų pati bendruomenė.
Po šios viešosios konsultacijos planuojama parengti konkrečias rekomendacijas gydymo įstaigoms ir teisės aktų projektus, jei jų reikės, teigia ministerijos atstovė.
„Taip pat svarstomos ir įvairios kitos priemonės, apie jas galėsime plačiau papasakoti, kai bus priimti sprendimai. Pavyzdžiui, mobilios ekspertų komandos vizitai į gydymo įstaigas, anoniminė pagalbos linija medikams, kur jie galėtų pranešti apie mobingą, psichologinį smurtą darbe, ir tai padaryti nebijodami, – sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Akivaizdu, kad tos priemonės, kurias iki šiol taikė gydymo įstaigos, siekiant gerinti mikroklimatą darbe, ne visur duoda rezultatų, tokių kokie turėtų būti, arba išvis nebuvo nieko taikoma. Būtent todėl po viešosios konsultacijos bus teikiami konkretūs siūlymai gydymo įstaigoms, kaip jos galėtų gerinti darbuotojų, dirbančių su pacientais, atmosferą darbe ir bendrą mikroklimatą.“
Artimiausiu metu planuojama sudaryti ir darbo grupę, kuri turėtų parengti konkrečius siūlymus ir projektus, kaip būtų galima spręsti minėtas problemas. Į ją bus kviečiami įvairių sričių profesionalai.