Po vizito iškrito dantis, teks šalinti dar tris

Kasmet poliklinikoje profilaktiškai tikrinausi dantis, kaip nurodyta, užsirašydavau higieniniam dantų valymui, tačiau po paskutinės patikros iškrito sveikas dantis, dar tris teks rauti.

Taip DELFI teigė 54 metų vilnietis, privačioje poliklinikoje sužinojęs, kad jam – pažengęs periodontitas, gerokai nutirpęs kaulas ir dėl to iškilusi grėsmė netekti dantų.

„Nebepasitikiu poliklinikos gydytojais, nuėjau pasikonsultuoti pas skirtingus specialistus, dirbančius privačiai, ir abu pakartojo tą patį – reiks šalinti mažiausiai tris dantis ir rimtai gydytis“, – pasipiktinęs vyras.

Vilniečiui sunku susitaikyti su tuo, kad į jo sveikatą buvo žiūrima pro pirštus. Privačiose klinikose jam pirmą kartą gyvenime buvo pasiūlyta pasidaryti panoraminę dantų nuotrauką, kuri parodė, kad būklė – švelniai tariant prasta.

„Deja, tokie atvejai, kaip papasakojo DELFI pašnekovas – ne vienetiniai“, – pripažino Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė Jūratė Žekonienė, pridurdama, jog prieš dešimt metų tokių istorijų išgirsdavo dar dažniau.

„Tikrai galėjo būti, kad paciento niekas neįspėjo susirūpinti dantenų problemomis, o ne vien dantimis, nes periodonto ligos – klastingos ir negydant gali pridaryti daug žalos, kaip nutiko šiuo atveju“, – komentavo J. Žekonienė.

Jei burnos higieną atliekantis specialistas mato, kad dantenų pažeidimai rimtesni, pasak draugijos pirmininkės, privalėtų nukreipti į gydytoją periodontologą, kuris turi daugiau žinių ir priemonių problemai spręsti.

Serga, bet nebūtinai žino iki 95 proc.

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, jog periodontito paplitimas tarp 34-44 metų Lietuvos gyventojų siekia 30-37 proc., o tarp vyresnių nei 55 metai asmenų net iki 95 proc.

„Periodontu vadinami dantis supantys audiniai. Tai dantenos, periodonto raištis, cementas ir alveolinis kaulas, – aiškino daktarė, pabrėždama, jog pagrindinė periodonto ligų priežastis – nepakankama burnos higiena.

Liga prasideda dantenų uždegimu, kuris plinta į periodonto raištį, galiausiai pažeidžiamas kaulas, kuris nesiėmus tinkamų gydymo priemonių pradeda tirpti, dantys tampa paslankūs, jų netenkama.

Paklausta, ką patarti pacientui, kuris nebežino, kokiu gydytoju pasitikėti, J. Žekonienė rekomendavo ieškoti gydytojo periodontologo: „Odontologų rūmų tinklalapyje gydytojai išvardyti pagal specializacijas, gydytojai periodontologai nurodyti net pagal jų darbo vietas. Jie visi turėtų turėti žinių ir patirties pacientui padėti“.

Tačiau, kaip pabrėžė daktarė, periodontito atveju įmanoma tik sustabdyti kaulo tirpimą. Paskui, priklausomai nuo to, kiek kaulo pažeista, kokie defektai ir kur, galima taikyti atkuriamąsias procedūras.

Naudoja brangiausiu pasaulyje milimetru vadinamą medžiagą

„Pasaulinėje rinkoje apie 20 metų naudojama tam tikra kaulo regeneraciją simuliuojanti medžiaga, kuri padeda, tačiau ji irgi ne stebuklas. Periodontologai ją juokais vadina brangiausiu pasaulyje milimetru. Iš tiesų, ji labai brangiai kainuoja, tačiau skirtumas, naudoji ją ar ne, apsiriboja maždaug milimetru“, – sakė J. Žekonienė, tokį gydymo būdą prilygindama aukštajam pilotažui.

Didžiausia periodontito problema daktarė vadino tai, kad jo sukelti pakitimai – neatitaisomi. „Ši liga Lietuvoje taip sunkiai gydoma ir todėl, kad iš sovietinių laikų vis dar gajus požiūris, neva, kam gydyti dantis, vis viena iškris“, – apgailestavo specialistė.

DELFI savo istoriją pasakojęs pacientas taip pat klausė, gal vertėtų palaukti, kol iškris dantys ir paskui vienu metu susidėti implantus?

J. Žekonienė šiuo klausimu kategoriška – niekas neatstoja nuosavo danties: „Jeigu yra galimybė išsaugoti kad ir smarkiai pažeistą savą dantį, panaudoti visą ar dalį kažkokioje konstrukcijoje protezuojant, dėl kiekvieno danties reikėtų kovoti“.

Skambina varpaisi dėl dantenų ligų po implantavimo

Mintis šalinti dantis ir susidėti implantus, J. Žekonienės žodžiais, tik iš pirmo žvilgsnio tobula: „O ką daryti, kai tas pas periodontitas vystosi aplink implantus ir tirpsta kaulas? Pasaulyje beveik penktadaliui implantus naudojančių pacientų taip yra. Visas pasaulis dėl to skambina varpais, nes imlantų daugėja, ir dalis pacientų neišvengia vadinamojo periimplantito. Specialistai moka gydyti periodontito pažeidimus, tačiau pasaulyje nėra moksliškai pagrįstos metodikos, kuri pasakytų, kaip teisinga gydyti aplink implantus pažeistus audinius. Ir jei žinoma, kad tinkamai rūpindamasis dantimis periodontitu sergantis pacientas dar 30 metų gali juos išsaugoti, kiek galės implantus, pasakyti kol kas negalim“.

Atsakydama į klausimą, kaip elgtis pacientui, kuris atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, J. Žekonienė patarė išsirinkus specialistą juo pasitikėti. „Pastebime, jog nemažai žmonių blaškosi nuo vieno daktaro prie kito. Kitą kartą negali dėl to pykti. Kaip ir minėto vyro atveju, kuris pasitikėjo specialistu ir per vėlai kreipėsi kitos nuomonės. Tačiau pasirinkus periodontologą patarčiau su juo susidraugauti, nes jei sergi periodontitu, niekur nuo periodontologo nepabėgsi, jo pagalbos reikės ir reikės, net jei žmogus pasiryš dantų implantacijai“, – sakė daktarė, pakartodama, kad dantenų sveikata reikės nuolat rūpintis bet kokiu atveju.

Blogas burnos kvapas, kraujuojančios ir (ar) pūliuojančios dantenos, dantų paslankumas  periodonto ligos požymiai, paliečiantys visą žmogaus socialinį gyvenimą. Pastebėjus vieną jų, būtina kreiptis į gydytoją odontologą, o norint išvengti  kasdien taisyklingai prižiūrėti dantis ir dantenas.

Susirūpina per vėlai

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai į specialistus kreipiamasi, kai liga pažengusi, todėl gydymo metu tenka šalinti dalį dantų. Tai apsunkina kramtymą, sukelia estetinių ir socialinių problemų. Netekęs dantų žmogus atrodo vyresnis, o protezavimas, implantai kainuoja brangiai.

Periodontitas skirstomas į lėtinį ir agresyvų, kuris pažeidžia jaunų žmonių periodonto audinius.

Pagrindiniai periodontito rizikos veiksniai – tabako gaminių vartojimas, stresas, tam tikrų vaistų vartojimas, griežimas dantimis, sisteminės ligos (kardiovaskulinės, cukrinis diabetas, osteoporozė, reumatoidinis artritas), menka mityba ar nutukimas.