Kol Sveikatos apsaugos ministerija sprendžia, kas gi galėtų padėti atsispausdinti galimybių pasus negalintiems to padaryti, o kai kurie pensininkai, pasipiktinę dialogo su valdžia nebuvimu, žada eiti protestuoti „su kirviais ir šakėmis“, gydymo įstaigos kantriai pacientams aiškina, ką gali ir ko negali padaryti šeimos gydytojai beigi su nerimu laukiama rugsėjo 13-osios.
„Registratūros darbuotojai su baime laukia rugsėjo 13-osios, kada bus kažkokie apribojimai ir reikės sakyti kai kuriems pacientams, kad jūs negalite patekti pas medikus, nes kažko nepadarėte ar kažko neatlikote“, – portalui „Delfi“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Anot pašnekovo, dabar ypač padaugėjo skambučių tų, kurie nori įvairiais aplinkkeliais gauti galimybių pasą.
„Tikrai plyšta registratūros telefonai, daug skambina ir visiems turi aiškinti, kad šeimos gydytojas galimybių paso gavimui arba negavimui neturi jokios įtakos, jokiais būdais negali suvesti į sistemą kažką tokio, kad žmogus gautų galimybių pasą. Būtų gražu, kad tai pasakytų ir valdžia“, – sakė V. Morozvas, pridūręs, kad dėl galimybių paso besikreipiančių asmenų padaugėjo būtent tada, kai šis atsirado ir iš valdžios pasklido žinutė, negalintiems atsispausdinti tokio dokumento, skambėjusi maždaug taip: „Eikite pas šeimos gydytoją ir jums atspausdins“.
Medikas pastebėjo, kad šeimos gydytojams visada mėgstama užkrauti dirbti jiems nepriklausantį darbą: „Kadangi Lietuvoje nuo seno yra tradicija niekam nereikalingą darbą, už kurį niekas nenori mokėti, kažkodėl užkrauti poliklinikoms ir šeimos gydytojams, tai žmonės, kurie negali prisijungti prie e. sveikatos – yra užsienio piliečiai, tiesiog nesigaudo informacinės technologijose ar neturi vienokio arba kitokio prietaiso, – eina pas šeimos gydytojus. Su tuo kiekviena įstaiga tvarkosi savaip: kažkas tai paveda sekretorėms, registratoriams, kažkas – šeimos gydytojams“.
V. Morozovas įspėjo, kad šeimos gydytojai nelabai gali išduoti ir pažymas apie kontraindikacijas skiepams.
„Šeimos gydytojas tokią pažymą išrašyti gali nebent, jeigu žmogus karščiuoja, serga infekcine liga ir dėl to, aišku, tuo metu negali skiepytis, arba, jeigu po pirmo skiepo ištiko alerginė anafilakcinė reakcija ir jis atsidūrė reanimacijoje. Tokiais atvejais objektyviai užtenka ir šeimos gydytojo žinių.
Apie visas kitas galimas kontraindikacijas dėl taikomo kažkokio agresyvaus gydymo sprendžia gydytojai specialistai: onkologai ar imunologai. Šeimos gydytojas neturi tokių žinių, kad nuspręstų, dėl kokio gydymo ir kiek savaičių reikėtų atidėti vienokį ar kitokį skiepą“, – pabrėžė gydytojas.
Didesnį pacientų antplūdį dėl galimybių paso pajuto ir Panevėžio medikai.
„Klausimų dėl to tikrai daugiau sulaukiame, bet juk ir Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje parašyta, kad galimybių paso mes neturime galimybės ištraukti, nes mes jo nematome“, – portalui „Delfi“ komentavo Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.
Anot pašnekovo, į polikliniką norėdami atsispausdinti galimybių pasą, kreipiasi ne tik senjorai, bet ir kai kurie užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
„Dabar va viena moteris buvo, kuri gyvena užsienyje. Kadangi ji Lietuvoje neturi prisijungimo prie jokios bankininkystės, o plius yra Anglijoje skiepyta, negali išsitraukti galimybių paso. Žmonės kartais ne visai nesusigaudo, kad mes nelabai galime jiems padėti. Ji Lietuvoje net neprisirašiusi, neturi čia šeimos gydytojo ir mes jos duomenų nematome“, – aiškino K. Valantinas pridūręs, kad kažko panašaus ir buvo galima tikėtis, vos tik paskelbta, kad galimybių pasas taps privalomu.
Panevėžio medikai pastaruoju metu sulaukia ir daugiau pacientų, kurie tikisi išvengti skiepo dėl alergijos ar kitų priežasčių.
„Dabar daug kas, kas nenori skiepytis, ieško visokių priežasčių, leidžiančių to nedaryti: atsimena, kad kažkada vaikystėje sirgo alergija ir bando gydytojus įkalbinti išrašyti pažymą, kad dėl to negali skiepytis. Realiai tokio dalyko Panevėžyje dar kol kas nesame išrašę, nors užklausimų buvo.
Jeigu būtų įtarimas, kad žmogus tikrai negali skiepytis dėl alergijos, siųstume jį pas antrinio lygio specialistą, kuris padarytų reikalingus tyrimus. Jeigu kažkas vaikystėje patyrė alerginę reakciją ir dabar įsivaizduoja, kad dėl to negali skiepytis, nebūtinai taip ir yra“, – įspėjo medikas.
Iš pradžių norinčių atsispausdinti galimybių pasą buvo padaugėję ir Kauno poliklinikose.
Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša pasakojo, kad negalinčius atsipausdinti galimybių paso į poliklinikas vienu metu nukreipinėjo kai kurie Registrų centro darbuotojai.
„Mes su Registrų centru dėl to turėjome diskusiją ir daugiau mums nebenukreipia pacientų, kad šeimos gydytojas jiems parašytų, ko negali parašyti. Žinoma, iš rajonų, kaimų žmonėms turbūt sunku nuvažiuoti iki Registrų centro, bet tai kol kas vienintelė išeitis. Kitaip būtų nepakeliama našta gydymo įstaigoms, jeigu dabar, kai gydytojams dar ir atostogų metas, reikėtų spausdinti ir galimybių pasus“, – mano P. Kibiša.
Prašančių padėti atsispausdinti galimybių pasus sulaukė ir Vilniaus Antakalnio poliklinika. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės.
Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė priminė, kad šiuo metu gydymo įstaigos gali atspausdinti tik ES žaliąjį sertifikatą, o galimybių pasą pacientai gali atsispausdinti tik Registrų centre, nes gydytojai to padaryti galimybės neturi.
Taip pat R. Vanagienė pabrėžė, kad šeimos gydytojai negali išduoti pažymų apie kontraindikacijas skiepams.
„Pacientus, jeigu yra įtarimas, kad jie negali skiepytis, šeimos gydytojas siunčia pas alergologą. Čia jiems atliekami papildomi tyrimai ir tik tada alergologas nusprendžia: įrašyti atitinkamą kodą ar ne“, – sakė R. Vanagienė.
Primename, kad padėti žmonėms atsispausdinti galimybių pasus būtų linkę vaistininkai, tačiau tam jiems būtina suteikti tam tikras prieigas prie paciento duomenų. Apie tai plačiau galite paskaityti čia.
Kokios priežastys gali būti kontraindikacija skiepams nuo koronaviruso, kiek anksčiau laidoje „Delfi rytas“ pasakojo Santaros klinikų alergologė ir klinikinė imunologė profesorė daktarė Laura Malinauskienė. Pokalbio su gydytoja išrašą galite paskaityti čia.