Galės konsultuoti, vertinti būklę, paskirti tyrimus
Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus tvarką, jau visai netrukus konsultacijas galės suteikti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai. Jiems bus leidžiama vertinti paciento sveikatos būklę, konsultuoti ir teikti rekomendacijas, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės stebėseną, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, atlikti vaikų ir suaugusiųjų profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, naujagimių priežiūrą, teikti kitas paslaugas.
Slaugytojas taip pat galės skirti medicinos pagalbos priemones, tačiau išrašyti vaistus arba pratęsti jų skyrimą galės tik išplėstinės praktikos slaugytojas.
Slaugytojai ir toliau dirbs šeimos gydytojo komandos sudėtyje, ir pacientai, kaip ir iki šiol, turės registruotis pas šeimos gydytoją. Tačiau įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiasi pacientas, šeimos gydytojas arba kitas komandos narys, atsakingas už pacientų registraciją, galės nukreipti pacientą slaugytojo konsultacijai.
Kalbama ir apie tai, kad ateityje slaugytojai galėtų turėti teisę išduoti ir nedarbingumo pažymėjimą, duoti siuntimą profilaktinėms programoms.
Pasigirdo ir kritikos
Neužtruko, kol tokiai tvarkai pasigirdo ir nemažai kritikos. Štai trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partija savo pranešime spaudai pasisakė, jog užuot ėmęsis konkrečių veiksmų, sustiprinsiančių pirminę sveikatos sistemos grandį, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nusprendė apkrauti slaugytojus pertekliniais darbais.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė sako, kad planuojami pokyčiai galimai taps našta ne tik slaugytojams, bet ir pacientams.
„Šeimos gydytojo komanda – ašinė pirmosios sveikatos pagalbos grandis, kurios būkle A. Dulkys visiškai nesirūpina. Vietoje to, kad užkardytų biurokratizmą, atskirtų gydomąjį ir administracinį darbą, užtikrintų el. sveikatos priemonių geresnį veikimą, A. Dulkys nusprendė tiesiog apkrauti slaugytojus naujomis atsakomybėmis. Ministerijos namų darbus, suprask, darys slaugytojai“, – teigia O. Leiputė pranešime.
Seimo nario Eugenijaus Sabučio teigimu, slaugytojų savarankiškumo didinimas yra sveikintinas tikslas, tačiau jis negali tapti paciento ir šeimos gydytojo ryšio suvaržymo priežastimi.
„Šis sprendimas buvo priimtas apgraibomis, nesikalbant su sveikatos darbuotojų bendruomene. Jau dabar girdime jų nuogąstavimus dėl galimo atsakomybių dubliavimosi, trinties tarp slaugytojų ir gydytojų. Neaišku ir tai, kaip slaugytojų konsultacijos bus apmokamos. Galop, kur ir kada slaugytojai konsultuos pacientus? Juk jie dar turi rasti laiko dirbti savo tiesioginį darbą, – šeimos gydytojo komandoje atlikti pagalbines funkcijas. Ministerijos siūlymai veda link dar didesnio chaoso, kurio įkaitais liks slaugytojai ir pacientai“, – pranešime teigia E. Sabutis.
Tikisi, kad primins ir dėl profilaktinių programų
Visgi mėtyti tokių aršių kritikos strėlių nėra linkę nei pacientų, nei slaugytojų ar gydytojų atstovai.
„Delfi“ kalbinta Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė tokioms naujovėms pritaria ir sako, kad tikrai ne visiems klausimams spręsti yra būtinas šeimos gydytojas.
„Nemanau, kad dėl visų klausimų būtina eiti pas šeimos gydytoją ir laukti kokį mėnesį, kol pas jį pateksi. Pavyzdžiui, ar būtina eiti pas šeimos gydytoją, kad išrašytų diagnostinių diabeto juostelių? Arba, kad duotų siuntimą į laboratoriją, pasitikrinti hemoglobino. Be to, Lietuvoje yra nemokamos profilaktinės programos, tačiau žmonės dažnai nenueina, nes jiems nepasiūloma, jie nežino, kad jos yra. Čia slaugytojos taip pat galėtų padėti“, – vardijo V. Augustinienė.
Pašnekovė pastebi ir kitokių naudų – pavyzdžiui, priminti diabetu sergantiems žmonėms kasmetines rekomenduojamas konsultacijas.
„Sergantieji diabetu, jei liga kontroliuojama, kasmet turi apsilankyti pas tam tikrus gydytojus. Tačiau šeimos gydytojas dažniausiai pamiršta arba neturi laiko pažiūrėti, kada pacientas lankėsi pas tuos gydytojus. Jei pacientas pats neprisimena, jis taip ir lieka nepasinaudojęs šita galimybe. Čia irgi galėtų padėti slaugytojai. Kai kurias medicinos priemones taip pat galėtų išrašyti slaugytojai, tam tikrai nereikia šeimos gydytojo. Todėl vertinu teigiamai, naujovės palengvintų šeimos gydytojo darbą ir duotų jam daugiau laiko“, – sakė V. Augustinienė.
Gydytojai vertina teigiamai, bet kelia ir klausimus
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva taip pat tokią iniciatyvą vertina teigiamai. Pasak jos, slaugytojai pagaliau galės daryti tai, ką kitose šalyse jie jau daro daug seniau.
Visgi kyla ir tam tikrų klausimų, mat nėra iki galo aiškūs algoritmai, kokiais atvejais ir ką galės daryti slaugytojai.
„Taip pat ministerijai išsakėme mintį, kad slaugytojams turėtų būti numatyti papildomi mokymai, nes, kiek žinome, ir slaugytojos jaučia nerimą, kadangi nežino, dėl ko galės konsultuoti. Mūsų nuomone, turėtų būti aiškiai sudarytas algoritmas, kada pacientui galima suteikti slaugytojo konsultaciją, o kada reikia šeimos gydytojo, registratorėms turi būti aišku, kada galima registruoti pas slaugytoją, o kada – pas gydytoją“, – sakė A. Astafjeva.
Kyla klausimų ir dėl darbo užmokesčio.
„Mes tikrai norime, kad slaugytojai kaip dalis mūsų komandos galėtų konsultuoti, tik šiuo metu dar iki galo neaišku, kaip tai atrodys, nėra numatyti mokymai slaugytojoms. Dar aktualu ir darbo užmokesčio didinimas, jei slaugytojos įgauna didesnę atsakomybę“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Gydytoja ramina, kad pacientai nebus verčiami būtinai registruotis pas slaugytoją, jei to nenorės. Tačiau priduria – slaugytojas ir gydytojas dirba vienoje komandoje, tad jaudintis nėra dėl ko.
Patys slaugytojai džiaugiasi, bet mato ir problemų
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė sako, kad didesnės atsakomybės suteikimas slaugytojoms yra sveikintinas sprendimas bei suteikia slaugytojoms daugiau galimybių.
„Aš tai vertinu kaip teigiamą galimybę slaugytojoms, nes jos įgyja daug kompetencijų kolegijose, universitetuose, ir tikrai turi įvairių gebėjimų, kurių praktikoje negalėdavo panaudoti. Dabar slaugytojai galės savarankiškai dirbti su pacientu, kaip jie buvo mokyti studijų metu“, – sakė A. Volodkaitė.
Pašnekovės teigimu, slaugytojai neretai dirbdavo įvairius biurokratinius darbus, tačiau tinkamai savo įgūdžių panaudoti negalėdavo.
„Manau, kad bus geriau įvertinama darbo svarba slaugytojo, jo matomumas. Nors slaugytojų Lietuvoje tikrai trūksta, bet nemanau, kad teisinga sakyti, jog slaugytojams pridedama daugiau darbo – labiau keičiasi darbo pobūdis, atsisakoma tų darbų, kurie jam nepriklausė, pavyzdžiui, kaip raštininko darbas. Nebus taip, kad šeimos gydytojas perduoda darbus slaugytojui – slaugytojai dirbs tai, ką ir gali daryti pagal kompetencijas“, – kalbėjo slaugytojų atstovė.
Visgi A. Volodkaitė sako, kad kyla ir tam tikrų klausimų.
„Man kyla klausimų dėl paties darbo organizavimo, nes čia turės įvykti daug pokyčių. Jei slaugytojas dirba savarankiškai su pacientu, tam turi atsirasti atskiras laikas, apskaičiuota, kiek jo reikės, taip pat, kad slaugytojas turėtų atskirą kabinetą. Reikia ir reikalingų priemonių, kompiuterio“, – sakė pašnekovė.
„Delfi“ primena, kad SAM ministro Arūno Dulkio teigimu, šis žingsnis paskatins slaugytojų savarankiškumą, padės plėsti jų kompetenciją bei didinti šios profesijos prestižą.
„Dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, slaugytojas ir iki šiol atlikdavo daug funkcijų, tačiau jos buvo vertinamos kaip šeimos gydytojo konsultacijos dalis. Įteisinus savarankiškas slaugytojo konsultacijas, pacientai galės greičiau gauti nesudėtingas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms pakanka slaugytojo kompetencijos. Slaugytojai patys fiksuos savo atliekamą darbą medicinos dokumentuose, o tai leis objektyviai įvertinti jų atliekamų funkcijų apimtis bei tikrąjį darbo krūvį“, – sako sveikatos apsaugos ministras.
Slaugytojai galės konsultuoti pacientus gyvai arba nuotoliniu būdu, parenkant paciento poreikius labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą, tačiau negalės būti tiekiamos tik nuotolinės konsultacijos.