A. Verygos, kaip operacijų vadovo, įsakyme nurodyta, kad planinių paslaugų tiekimą reikėtų riboti, jeigu dviejų savaičių sergamumo rodiklis Lietuvoje būtų 50 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, o konkrečioje savivaldybėje – 100. Tai patvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.
Dar pirmadienį spaudos konferencijoje A, Veryga, paklaustas, ar gresia planinių paslaugų ribojimas, sakė: „Tokios aplinkybės gali susiklostyti, kada gali tekti riboti planinių paslaugų tiekimą. Jų visiškai atsisakyti niekas neplanuoja, kadangi yra tokių, kurios tikrai reikalingos. Bet, kadangi protrūkiai yra labai dideli, gali tekti kuriam laikui dalį paslaugų tekti pristabdyti“.
Praėjusį penktadienį ministras įvardijo ir dar vieną kriterijų, kuris reikštų, kad planinės paslaugos bus ribojamos. Tai – koronavirusui gydyti skirtų lovų užimtumo skaičius.
Pasak ministro, šiuo metu ligoninėse užimtų lovų, paskirtų koronavirusui gydyti, yra 35 procentai.
„Praktiškai įpusėtas tas kelias, kurį nuėjus būtų taikomos tam tikros priemonės, susijusios su gydymo įstaigų veiklos apribojimais“, – kalbėjo ministras.
Kaip teigė A. Veryga, Lietuva yra numačiusi, kad daugiausia užimtų lovų, paskirtų koronavirusui gydyti, ligoninėse gali būti 70 proc.
„Esame lygiai per vidurį. Turime 139 atvejus stacionare. Didžioji dalis, tiksliau, pusė jų, yra iš Šiaulių regiono. Galime pastebėti, kad daugėja pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija. Bet reanimacijoje esančių ir ypač tų, kuriems reikalinga plaučių ventiliacija, skaičius nėra drastiškai augantis. Deguonies terapijos procedūrų skaičių galime paaiškinti tuo, kad patys medikai jas aktyviau taiko, kartais – kaip tam tikrą prevencinę priemonę, siekdami išvengti didesnių pasekmių“, – penktadienį kalbėjo ministras.
Paslaugas sustabdytų šimtams šiauliečių
Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis portalui Delfi sakė, kad perspektyva vėl dirbti karantino režimu kelia nerimą: „Atsidarėme, kiek galėjome, o jeigu dabar vėl tektų užsidaryti, kai kiekvieną dieną turime virš 1000 pacientų gyvai, o dar apie 700–800 nuotolinių konsultacijų, nežinau, kaip bus.
Per karantiną mums, kaip paslaugos tiekėjams, užsidarymas buvo sudėtingas. Tada skambučių srautas nežmoniškai išaugo. Aišku, investavome į skambučių centrą ir žmonių priėmėme daugiau, ir atsakiklius, pokalbių įrašymo, atskambinimo funkcijas įdiegėme. Bet, jeigu vėl viskas vyks nuotolyje, tai nei pagydysi, nei, kaip specialistas pakonsultuosi, nei kraujo paimsi“.
Gydytojas skaičiavo, kad pacientų, kurie, apribojus paslaugų tiekimą gyvai, nukentėtų, yra daug. Tai – ir vaikų bei psichikos stacionarų pacientai, ir tie, kuriems reikalingi profilaktiniai patikrinimai dėl darbo, vairuotojo pažymėjimo, ginklų įsigijimo. Pastarųjų būna apie 100 kasdien. Dar 250–300 poliklinikos pacientų negalėtų kurį laiką gauti odontologinių paslaugų, apie 60–70 žmonių liktų be reabilitacijos.
Po karantino – daug nepatenkintų
Šiuo metu poliklinika yra atnaujinusi visas paslaugas 100 procentų, tiesa, kaip pastebėjo direktorius, dabar jau tvarka griežtesnė – į vidų negali užeiti kas tik panorėjęs. Įleidžiami tik iš anksto užsiregistravę, o ir tiems pamatuojama temperatūra, sužiūrima, kur ir kas eina.
„Per karantiną buvo visiškai suspenduota veikla – teikta tik būtinoji pagalba. Mes patys visko bijojome ir žmonės visko bijojo. Po karantino, kai jau prasivėrėme, buvo ir žmonių nepasitenkinimo, ir grūsčių, kaip ir visoje Lietuvoje nespėta atsiliepti į telefoninius skambučius.
Dabar viskas sustojo į vietas. Kol kas sekasi neblogai, laikomės. Dar neturime nė vieno sergančio, ačiū Dievui. Užtikrinome visas apsaugas, priežiūras. Bet nežinau, kaip bus, jeigu vėl reikės jas apriboti“, – kalbėjo M. Maželis.
Per karantiną, nepaisant apriboto planinių paslaugų tiekimo, gydymo įstaigos vis tiek gaudavo vienos dvyliktosios apmokėjimą, tačiau, anot poliklinikos vadovo, pacientams tai nebuvo Rojus: „O mes juk dirbame dėl pacientų. Mums reikia padaryti darbą, vykdyti prevencines programas“.
Norinčių skiepytis išaugo dvigubai
Nors jau prasidėjo gripo sezonas, M. Maželio teigimu, kol kas dėl to didelių eilių poliklinikoje nesusidarė. Tiesa, dabar karščiavimo klinika, priklausanti jų poliklinikai, vėl pradėjo dirbti kasdien (vasarą, kai didelio poreikio nebuvo, ji dirbo po dukart per savaitę), bet pacientų srautas čia nedidelis – tik apie 7–9 per dieną.
Kur kas labiau išaugo norinčiųjų skiepytis srautas. Skiepai nuo gripo šiemet ypač geidžiami.
„Atidarėme net antrą skiepų kabinetą dėl gripo skiepijimosi. Gripo vakcinų užsisakėme dvigubai daugiau negu pernai. Jau pernai buvo didelis žmonių noras skiepytis nuo gripo. Šiemet jis išaugo dvigubai. Prie nemokamų skiepų (finansuojamų iš valstybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), – aut. past.) eilė didžiulė. Skiepų kabinetas kiekvieną dieną paskiepija po 70–80 žmonių“, – pasakojo Šiaulių centro poliklinikos vadovas.
Užsisakė didesnius vakcinų kiekius
Išaugusį žmonių norą skiepytis pastebėjo ir Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša bei Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovė Daiva Kanopienė.
„Šiemet iš PSDF kompensuojamos vakcinos gausime 20 proc. daugiau negu pernai. Iš viso suplanuota 13 tūkst. dozių. Praktiškai jau suregistravome pacientus iki spalio vidurio valstybės kompensuojamai vakcinos pirmai partijai, kadangi gauname vakciną dalimis, ir prašome pristatyti likusį kiekį. Taip pat esame nupirkę 44 proc. daugiau negu pernai mokamų vakcinų“, – pasakojo P. Kibiša, pastebėjęs, kad jau ir pernai susidomėjimas gripo skiepais buvo didesnis: „Po viso neigimo žmonės buvo tarsi pažadinti iš letargo miego“.
D. Kanopienė taip pat sakė, kad žmonės šiemet aktyviau suskubo skiepytis nuo gripo ir jau pusė iš 4000 poliklinikos užsakytų valstybės finansuojamos vakcinos dozių yra gauta.
Neatsipalaidavo ir po karantino
Nors šiuo metu poliklinikose nutįso eilės prie skiepų kabinetų, didelio peršalusių ar gripuojančių pacientų srauto dar nei Vilniaus, nei Kauno poliklinikos nestebi.
O kaip būtų, jeigu būtų apribotas planinių paslaugų tiekimas?
„Esame tam pasiruošę, jeigu operacijų vadovas taip nuspręs. Mes vieni pirmųjų tiek suvaržymus, tiek atlaisvinimus įgyvendinome.
Ir dabar dar neatsipalaidavome, nors paslaugas rugsėjį atnaujinome 100 proc. Šiuo metu pas mus praėjimas yra kontroliuojamas: įleidžiame tik užsiregistravusius, visiems matuojama temperatūra. Taip pat ir visi darbuotojų susirinkimai vyksta tik nuotoliniu būdu“, – pasakojo P. Kibiša.
D. Kanopienė taip pat sakė, kad karantino pamokos yra išmoktos ir galimam paslaugų suvaržymui pasiruošta.
„Šiuo metu esame pilnai atnaujinę tiesioginio kontakto paslaugų teikimą. Tik pirminiame lygyje šeimos gydytojai, psichiatrai, psichologai konsultuodami teikia nuotolines paslaugas iki 30–40 proc., kaip numatyta galiojančiose teisės aktuose. Aišku, jeigu bus nurodymas, mes grįšime prie nuotolinių paslaugų – esame šitą darę jau karantino metu, tad staigmenų nebus“, – kalbėjo D. Kanopienė.