Priešais Tomą sėdėjusi Lina DELFI pasakojo filmą žiūrėjusi su seserimi, kai staiga tamsą sudrumstė kaimynas iš nugaros.
„Sėdėjom kino salėje ir pajutom smūgį į kėdę. Vieną kartą. Antrą. Trečią. Kai pirmas buvo smūgis, galvojom, kad žmogus gal taisosi kėdėje ir netyčia įspyrė, bet kai jau sesė pajuto spyrį į galvą, atsisukome. Galvojame, reikia nuraminti įsisiautėjusį žiūrovą“, - pasakojo mergina.
Tačiau atsisukusios atgalios, jos neišvydo piktavališko žmogaus.
„Žiūrim, jis toks išvirtęs kėdėje. Kūnas persikreipęs, akys vartosi į visas puses. Negražu sakyti, bet toks realiai mirties veidas. Esu mačiusi, kaip mano baba prie manęs mirė, tai žiauriai persigandom. Iškart ėmėm kviesti pagalbą. Kai iškvietėm, jis jau išsipampaliojo. Sėdėjo kėdėje normaliai, tik perbalęs ir toks išsigandęs“, - vakaro įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Paklaususios, kaip vyriškis laikosi, merginos išgirdo, kad jis nieko nelabai ką ir pamena ir jų pačių paklausė, ar kas nors įvyko.
„Sakom, viskas gerai, tik tau turbūt buvo epilepsijos priepuolis. Sesuo manė, kad jis užmigęs buvo ir kažką susapnavo, tačiau neįmanoma, nes čia dar pati filmo pradžia, kur baisios scenos ir tikrai nepavyktų nuobodžiauti“, - svarstė Lina.
Merginos teigimu, greitoji atvyko labai greitai. Lina padėjo Tomui išeiti. Koridoriuje specialistai patikrino, ar jam nebuvo sukąstas liežuvis, viskas buvo gerai.
„Jo klausė, ar jam anksčiau taip būdavo, jis sakė nepatyręs priepuolių, tik yra nualpęs“, - mena pašnekovė. Kiek vėliau ji grįžo su Tomu į salę ir tęsė filmo peržiūrą. Nieko netikėto nebenutiko, tačiau vilnietė pripažįsta, kad šis įvykis – jai gera pamoka.
Daugelis priepuolio nepamena
„Realiai, nežinojau kaip elgtis, kaip padėti, ką daryti. Be to, buvo tamsu, tai aplinkiniai nieko nematė ir nežinojau, ar kelti paniką, ar ką daryti“, - atviravo ji.
Šią istoriją išgirdęs Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ prezidentas Karolis Petryla pripažino, kad jaudulys gali paskatinti epilepsijos priepuolį.
Jis priminė, kad epilepsija skirstoma į dvi dalis – generalizuota, kai priepuolio metu įsijungia visos smegenys, bei židininė, kurios metu elektrinė iškrova pasireiškia tik kurioje nors smegenų dalyje.
„Jei tai įvyksta toje dalyje, kuri atsakinga už motoriką, priepuolio metu juda rankos, kitu atveju žmogus mikčioja, negali pakalbėti. Židininė epilepsija dar skirstoma į paprastą ir sudėtingąją. Paprastosios epilepsijos priepuolio metu ligonis išlieka sąmoningas. Jis gali papasakoti apie priepuolį. Sudėtingosios atveju sąmonė apsiblausia, žmogus nieko nepamena.
Tuo metu generalizuotos epilepsijos metu žmogus tiesiog netenka sąmonės. Kai kurie dar prieš priepuolį pajunta auros pojūtį – kvapais, skoniu, akyse gali mirgėti. Tada jis turi prigulti ir galimai pabudęs nieko nepamins. Po sunkaus priepuolio prireikia 5-10 minučių, kad žmogus atsigautų. Kartais traukulių metu pacientas gali rėkti, verkti, nors jam visiškai neskauda. Nereikia bijoti, nes žmogus tuo metu yra nesąmoningas“, - aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, traukulių metų reikia stengtis žmogų nuraminti, paguldyti, minkštai padėti jo galvą. Labai svarbu po priepuolio pradžios skaičiuoti laiką – jei po penkių minučių jis nepraeina, reikėtų kviesti greitąją pagalbą, nes tai gali pereiti į epilepsinę būseną.
„Visgi dažniau priepuolis trunka vos porą minučių, žmogus lengvai atsigauna. Židininės paprastos epilepsijos priepuolio metu pagalbos dažniausiai neprireikia, nebent, pavyzdžiui, jei veiksmas vyksta gatvėje, prižiūrėti, kad toks asmuo neišeitų į gatvę.
Bet kuriuo atveju, žmogui atsigavus po priepuolio, jį reikėtų nuraminti – kad viskas gerai, aš šalia. Dažniausiai įvyksta, kad iš epilepsijos priepuolio pabudęs žmogus aplink mato paniką ir dar labiau išsigąsta. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės pabudę iš miego ir pamatę verkiančius ar rėkiančius žmones“, - reziumavo K. Petryla.
Apie ligą
priepuoliai, kylantys dėl staigios ir labai stiprios smegenų ląstelių (neuronų) elektrinės iškrovos. Pasaulyje epilepsija serga daugiau nei 50 mln. žmonių. Lietuvoje – daugiau nei 24 tūkst. asmenų. Daugiau nei dviem trečdaliams (2/3) iš jų galima padėti paskyrus vaistus.
Kaip ją atpažinti?
Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti labai įvairiais simptomais. Tai priklauso nuo smegenų vietos, kurioje kyla elektrinė iškrova. Patys dramatiškiausi ir lengviausiai atpažįstami – generalizuoti,
toniniai, kloniniai traukuliai.
Kaip padėti ligoniui?
Generalizuotų traukulių metu ligonį reikia paversti ant šono, prilaikyti galvą, arba po ja padėti
minkštą daiktą, kad nesusižalotų. Nieko nekišti į burną ir sekti laiką, kiek tęsiasi traukuliai. Jiems
užsitęsus ilgiau nei 5 min., arba, kai traukuliai vėl ima kartotis dar ne visai atgavus sąmonę,
skambinti bendruoju pagalbos telefonu.
Didžiajai daliai sergančiųjų epilepsijos priepuoliai nutraukiami vartojant vaistus. Kitiems, vartojant vaistus epilepsijos priepuoliai suretėja ar sumažėja jų intensyvumas.