Nebereikės apsilankyti pas kelis specialistus
K. Stašaičio teigimu, visame pasaulyje vyrauja problema, kad pacientams apžiūros tenka laukti itin ilgai. Sprendžiant šią problemą buvo nustatyta, kad daugiau paslaugų savarankiškai galintys suteikti specialistai iš tiesų sumažina eiles.
„Kitaip sakant, tai vieno langelio principas [...]. Šiuo metu skubios pagalbos skyriuose gali dirbti bet koks specialistas, t. y. vidaus ligų gydytojas, chirurgas... Jeigu pacientas atvyksta, pavyzdžiui, su pilvo skausmu, jam labai dažnai reikia tiek terapeuto, tiek chirurgo konsultacijos. Tiek vieno, tiek kito specialisto apžiūra užima laiko. Šiuo metu paruoštas specialistas galės atlikti abi konsultacijas savarankiškai“, – aiškina K. Stašaitis.
Pasak jo, toks specialistas taip pat galės savarankiškai atlikti tyrimą ultragarsu, vertinti rentgeno nuotraukas.
Vis dėlto, atkreipia dėmesį, K. Stašaitis, reikėtų nepamiršti, kad skubios pagalbos skyriai nėra skirti pacientams, besikreipiantiems dėl įsisenijusių, lėtinių ligų: „Kartais žmonės į skubios pagalbos priėmimo skyrius atvyksta tikėdamiesi išspręsti savo 10 ar 20 metų trunkančias problemas. Priėmimo skyriai nėra tam skirti. Jie skirti gydyti kritines ligas, susirgimus. Apie lėtinius susirgimus, kurie tęsiasi ilgą laiką, žmonės turėtų bendrauti ir bendradarbiauti su šeimos gydytoju ir tokiu būdu gydytis.“
Prognozuoja besikeičiantį požiūrį į pacientus
Skubios medicinos specialisto rezidentūros studijos trunka penkerius metus, kandidatams keliami aukšti reikalavimai. Anot K. Stašaičio, programa parengta pagal Vakarų Europos valstybių pavyzdį, o egzaminus šios programos studentai laikė ne Lietuvoje, bet Amsterdame, specialiame testavimo centre.
„Mūsų gydytojai sėkmingai juos išlaikė. [...] Dalis jaunųjų gydytojų, baigusių šią rezidentūrą, būtent šios pirmos laidos, turėjo galimybę kurį laiką praleisti savo studijas užsienyje, JAV, ir ten įgauti patirties, nes išties labai sunku kurti naują programą, kai Lietuvoje net nėra tokių tradicijų. Pamatyti, kaip tai veikia realiame gyvenime, labai svarbu“, – sako K. Stašaitis.
Jo nuomone, Lietuva gali susidurti su iššūkiu išlaikyti šiuos specialistus šalyje, nes, kaip minėta anksčiau, daugelyje šalių vyrauja problema, kad pacientai eilėse turi laukti itin ilgai. Geri plataus profilio specialistai, gebantys savarankiškai suteikti kelių skirtingų sričių konsultaciją, K. Stašaičio teigimu, tikrai paklausūs.
„Bus iššūkis, kaip šiuos žmones išlaikyti Lietuvoje. Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad kol kas visi šios pirmos laidos gydytojai lieka Lietuvoje. Tai yra džiugu. Ar pavyks juos išlaikyti, nežinau, stengsimės“, – tvirtina K. Stašaitis.
Penki rezidentai, pasak K. Stašaičio, baigę studijas Kaune, pasiliks dirbti Kauno klinikose. Studijas Vilniuje baigę studentai taip pat pasiliks šio miesto gydymo įstaigose – vienas specialistas pradės dirbti Vaikų ligoninėje, kitas – Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
„Tai pirmieji židiniai, kur pradės formuotis tradicijos. Manau, kad tie žmonės ne tik dirbs su pacientais, bet stengsis šiek tiek kitaip pradėti organizuoti darbą ir savo žinias platinti kitiems. Skubi medicina nėra tik pacientų gydymas, tai ir pacientų srautų vadyba – kaip nustatyti prioritetus, kurie pacientai turi gauti skubesnę pagalbą, kurie šiek tiek gali palaukti, kaip organizuoti darbą, kaip užimti žmogų, kol jis laukia“, – nurodo K. Stašaitis.
Jo nuomone, daugelis šias studijas baigusių pirmųjų specialistų vėliau galėtų tapti atitinkamų skyrių vadovais, nes būtent jie turės reikiamas žinias ir didžiausią patirtį: „Tada turėtų pasijausti truputį kitoks požiūris į patį pagalbos teikimą. Manau, kad tai pajus ir pacientai.“
Planuojama įkurti ir specialius padalinius visoje Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Naujokaitė atkreipia dėmesį, kad prie šios sistemos kūrimo prisidėjo tiek jaunieji medikai, tiek šios srities profesoriai ir docentai.
„Dar 2016 m. kartu su rezidentais darbo grupėje parengėme skubiosios medicinos gydytojo medicinos normą, kur nustatėme jų teises, pareigas, kompetencijas, atsakomybę. Nuo praeitų metų, norėčiau priminti, vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonė, susijusi su ligoninių priėmimo skubiosios pagalbos skyrių tinklo ir infrastruktūros modernizavimu“, – sako A. Naujokaitė.
Jos teigimu, nors šiuo metų parengti tik septyni tokie specialistai, planuojama, kad per dešimtmetį jų skaičius išaugs iki 300. „Tai kol kas planuojamas skaičius. Dabar rengiame skubiosios pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimo 2018–2025 m. veiksmų planą ir vykdant šį planą bus paskaičiuotas tikslesnis specialistų poreikis.“
Išaugus specialistų skaičiui, A. Naujokaitės aiškinimu, jie turėtų pradėti dirbti ne tik Vilniaus ir Kauno ligoninėse. Taip pat svarstoma, ateityje įkurti skubiosios pagalbos padalinius ir tose vietose, kur nėra ligoninių.
„Šie specialistai turėtų dirbti visoje Lietuvoje. [...] Ateityje skubiosios pagalbos padaliniai galbūt bus ir tose vietose, kur neteikiamos aktyvaus gydymo stacionarinės paslaugos, nes visiems Lietuvos gyventojams turi būti prieinamos kokybiškos skubiosios medicinos paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kaimiškoje vietovėje, ar didmiestyje“, – pabrėžia A. Naujokaitė.
K. Stašaitis viliasi, kad pasilikti Lietuvoje tokius specialistus paskatins ir atlygis – jau dabar jiems siūlomas aukštesnis atlyginimas nei ligoninės vidurkis, nes darbas intensyvus, o jį dirbti norinčių nėra daug.