Didelėje šalies gydymo įstaigoje dirbanti ir besimokanti mergina sakė neturinti įrodymų, galinčių padėti teisėsaugai. Jos tylą skatina ir keletas kitų faktorių.
„Šis žmogus tau yra dėstytojas, jis yra už tave vyresnis, tave moko, jis tau pasirašinėja. Kas kažkiek laiko rezidentas turi atsiskaityti, surinkti reikalingus parašus. Manau, kad pradėjęs konfliktuoti gali sau labai pakenkti ir negauti to parašo. Galiausiai, šiek tiek baisu, ką tau atsakys. Neaišku, kas įvyktų“, - sakė pašnekovė.
Visgi kalbėti mergina pasiryžo. Ją ėmė varginti žiūrėti į gydytojus, kurie turėtų būti jos mokytojai, tačiau prie viso personalo akių atvirai ir drąsiai ima padėkas iš pacientų – pradedant gėlėmis ir šokoladais, baigiant pinigais.
„Esu mačiusi ne vieną gydytoją, taip besielgiantį. Piktina tai, kad šie gydytojai taip elgiasi prie mūsų, jaunų kolegų, kurie neseniai gavome licenciją ir pradėjome darbą. Kyšiai yra tapę visiška norma. Kiti žmonės, dirbantys kabinete – slaugytoja, gydytojas rezidentas – jiems ne kliūtis paimti pinigus ir prie visų akių dėtis į kišenę. Mane stebina ta drąsa net nesusimąstyti apie tai, kad aš galėčiau įskųsti tokį poelgį. Jaunas žmogus esą nekelia jokio pavojaus.
Apima šleikštulys, nenoras kontaktuoti su tuo žmogumi, kuris tave turėtų mokyti tapti tikru gydytoju, o nesigėdi elgtis visiškai nelegaliai. Pavyzdžiui, vienas gydytojas turi ilgametę patirtį, yra puikus savo srities specialistas, tačiau tai, kad jis prie manęs ima kyšius, menkina jį. Aš nebenoriu mokytis iš tokio žmogaus“, - piktinosi Kotryna.
Paklausta, kas galėtų pakeisti šią situaciją, kai kyšis tampa norma, jaunoji gydytoja išskyrė keletą variantų.
„Tikėtina, kad jie savo poelgius teisina mažais atlyginimais. Žinoma, kad ir pacientai labai įkyriai kiša padėkas, dovanas ir vokelius. Tačiau mes, jaunieji gydytojai, lygiai su tokiu pačiu atkaklumu tų dovanų atsisakome. Kiekvienas turime sistemą, kaip parodyti žmogui, kad kyšio nereikia. Vieni sakome, kad kabinetas yra filmuojamas ir duodami kyšį pacientai daro nusikaltimą. Jie susigėsta ir tuo viskas baigiasi. Aš nesu vargšė, negalinti užsidirbti atlyginimo ir išgyventi – man kaip ir kitiems gydytojams nereikia paramos iš pacientų. Čia svarbi ne suma, o pats principas, ydingas požiūris į gydytoją.
Dalinis problemos sprendimas būtų padidinti atlyginimus. Tai padėtų tiems medikams, kurie kyšius ima ne iš gero gyvenimo (nors tai ir nėra pasiteisinimas). Kitai daliai medikų, kurie tiesiog yra gobšūs, didesnės algos nepadės. Kol nedings ta kultūra, kad pacientas siūlo kyšį, o gydytojas ima – tol niekas ir nesikeis. Turbūt prisidėti galėtume ir mes, jaunieji gydytojai, kurie galime fiksuoti nusikaltimą ir apie jį pranešti atitinkamoms institucijoms. Kai bus iškeltos bent kelios baudžiamosios bylos, kiti ims bijoti prarasti savo licenciją“, - svarstė ji.
Gydytojos rezidentės teigimu, problemą gilina ir vyresnių medikų nuolaidumas. Kolegos žino situaciją, tačiau vieni kitų nesmerkia.
„Negaliu kalbėti už visus, bet besimokydama matau, kad 40-60 metų gydytojai yra įpratę prie kyšių sistemos ir nieko blogo tame neįžvelgia. Žinoma, garsiai apie tai nešnekama, tačiau to ir neslepia ir net drįsta kyšį paimti prie vidurinio personalo. Mes taip nenorime gyventi ir dirbti.
Guodi save tuo, kad mūsų karta kyšių neima ir, panašu, neims. Be to, manau, kad kalbėti reikia ne tik skaičiais ir pavardėmis, įvardijant konkrečius atvejus, kuriuos, beje, sunku įrodyti. Tačiau ir siųsti seniems medikams viešą žinutę, kad mes matome, mes nepritariame tam, ką jie daro ir jei reikės, netylėsime. Kitą žinutę siunčiame ir pacientams – mums kyšių nereikia, mes principingai jų neimsime, tačiau savo darbą atliksime taip pat gerai“, - sakė ji.
Kaip parodė 2015 m. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakyta apklausa, per paskutinius 12 mėnesių gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams neoficialiai atsilygino 21 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų lankytojų (kas penktas).
Kiek Kotrynai teko regėti, kyšių sumos nėra didelės – iki 100 eurų. Tačiau, jos teigimu, svarbu ne dydis, o pats principas, kad imti kyšį nelegalu ir amoralu.
„Gydytojas kyšį paima visiškai paprastai – įsideda pinigus ir toliau tęsia pokalbį. Keliskart girdėjau gydytoją sakantį „oj, nereikėjo“, tačiau dar nebaigus sakinio pinigai jau būdavo jo stalčiuje. Griežto „ne“ negirdėjau. Man ir fiziškai yra tekę trauktis nuo kyšį duodančio paciento, grasinti policija. Jei nenori, tai ir neimsi“, - įsitikinusi jaunoji gydytoja.
Kartų požiūriai skiriasi
Pasaulio korupcijos barometro 2013 m. duomenimis, 35 proc. apklaustųjų, turėjusių reikalų medicinos įstaigose, nurodė davę kyšį. Į klausimą, kokia dažniausia priežastis, dėl kurios teko duoti kyšį, 40 proc. respondentų atsakė, kad siekė pagreitinti reikalus, 30 proc. – kad tai buvo dovana ar padėka, 26 proc. – kad tai buvo vienintelis būdas gauti paslaugą, 4 proc. tikėjosi gauti pigesnę paslaugą.
Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) prezidentas Rytis Kalinauskas pripažino, kad skirtis tarp jaunų ir vyresnių gydytojų, vertinant požiūrį į kyšius, egzistuoja.
„Atskirtį tarp kartų galime pastebėti vertindami vien organizacijų aktyvumą - korupcijos klausimą kelia ir sprendimo būdų ieško medicinos studentai ir jaunieji gydytojai (atitinkamai Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA)), o iš gydytojų bendruomenės aktyvumo ir vieningumo trūksta. Jaunųjų specialistų požiūrį į korupciją geriausiai gali parodyti JGA atliktos apklausos rezultatai - daugiau nei 94% respondentų smulkioji korupcija yra nepriimtina“, - teigė R. Kalinauskas.
Kaip skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje 2015-2019 šakinėje korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje programoje, trys ketvirtadaliai (76 proc.) Lietuvos gyventojų, kurie per paskutinius 12 mėnesių lankėsi ASPĮ, teigė, kad patys asmeniškai neoficialiai gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams neatsilygino. Tokia pat gydytojams neoficialiai neatsilyginusių gyventojų dalis buvo ir prieš metus. Pinigų ar dovanų mažiau linkę duoti jauniausi (15−29 metų) gyventojai, didmiesčių gyventojai, respondentai turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą.
LiMSA vadovo teigimu, kyšiai - reali problema, kuri kenkia gydytojo ir paciento santykiams, didina nepasitikėjimą sveikatos sistema bei apsunkina svarbių sprendimų dėl gydytojų darbo sąlygų gerinimo priėmimą.
„Deja, ryžtingų žingsnių dėl korupcijos prevencijos dar nėra padaryta - daugiau laiko skiriama ieškant kaltų (tai ar gydytojai ima, ar pacientai duoda) bei paviršutiniškai problemos analizei. Turėjome siūlymų net legalizuoti „vokelius“, kas nėra suderinama su logika ar jaunųjų specialistų ar studentų pozicija“, - sakė R. Kalinauskas.
JGA ir LiMSA parengė rezoliuciją, kurioje visos suinteresuotos pusės raginamos imtis konkrečių veiksmų. Be to, jaunieji specialistai skatinami nuolat kelti savo kompetencijas, visapusiškai suvokti smulkiosios korupcijos problemą, turėti toliaregišką požiūrį ir patiems tapti skaidrios medicinos ambasadoriais.
„Mūsų akcijos „Geriausia padėka gydytojui - Jūsų šypsena“ pirminis tikslas buvo didinti visuomenės neabejingumą smulkiajai korupcijai ir tai mums, manau, puikiai pavyko. Atidarius duris diskusijai atsirado ir daugybė įvairių nuomonių nuo problemos neigimo iki konkrečių bei argumentuotų sprendimų. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugų įkainių perskaičiavimas, adekvatus specialistų atlyginimas, priklausantis nuo įgytos patirties bei darbo rezultatų, didesnis gydymo įstaigų skaidrumas, funkcionali e-sistema ir kita. Akciją darome jau 4 metus ir atsirado daugiau veiklų, kurios, galbūt, nėra tokios matomos, kadangi reikalauja didesnio įsitraukimo ir problemos suvokimo. Keletas pavyzdžių: Diskusija "Kyšis - nebe norma" su žurnalistu E. Jakilaičiu, Internetinė svetainė šviesaus atminimo ministrui J. Poželai. Taip pat daug ką gali pasiūlyti JGA - podcast'as dėl korupcijos priežasčių ir sprendimo būdų ir t.t.“, - pasakojo pašnekovas.
ES atrodome prastai
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Ingrida Palaimaitė sakė besidžiaugianti, kad auga dėmesys korupcijai sveikatos apsaugoje, kad vis dažniau politikai ir gydymo įstaigų vadovai viešai pripažįsta problemas.
„Nustojome manyti, kad mažinti korupciją yra tik teisėsaugos darbas. Jau vien tai, kad daugėja gydymo įstaigų, viešai deklaruojančių sąžiningumą, yra geras ženklas. Vis dėlto, tai tik pokalbio pradžia, juolab, kad Europos Sąjungoje atrodome prastai - pagal kyšininkavimo lygį mus lenkia tik Rumunija. Lietuvoje kas antras žmogus, apsilankęs ligoninėje, prisipažįsta mokėjęs kyšį“, - informavo I. Palaimaitė.
Specialistės teigimu, dar daugiau pinigų prarandame dėl korupcijos viešuosiuose pirkimuose ir neteisėto lobizmo - suinteresuotų grupių iš farmacijos pramonės bei medicininių prietaisų gamintojų neteisėtai daromo poveikio sveikatos apsaugos atstovams.
„Jau nuo seno iš verslininkų girdime, kad viešieji pirkimai sveikatos apsaugoje gali būti pažeisti korupcijos, rengiami neskaidriai. Anot verslininkų, sveikatos apsauga taip pat patenka tarp penkių sričių, kuriose interesų grupės dažniausiai siekia daryti įtaką sprendimų priėmimui ir kuriose į jų siūlymus dažniausiai atsižvelgiama. Tai dar viena prielaida korupcija, nes retai būna aišku, kas šioje srityje iš tiesų daro poveikį ir kiek tokių suinteresuotų grupių yra“, - DELFI sakė „Transparency International“ atstovė.
Paklausta, ką daryti, pašnekovė pateikė keletą siūlymų.
„Turiu konkretų pasiūlymą - pradėti nuo konkrečių įveikiamų iššūkių, aiškiai pasirenkant prioritetus. Pavyzdžiui, neseniai atlikome eksperimentą Vilniaus miesto Lazdynų poliklinikoje, po kurio pamatėme, kad tikrai yra būdų, kaip galime padidinti gydymo įstaigų skaidrumą bei pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis. Du mėnesius Lazdynų poliklinikoje pacientai dalyvavo „Vitaminų laboratorijoje“ ir aktyviai vertino savo apsilankymą pas gydytoją, kas pakeitė jų požiūrį į polikliniką. Pamatėme, kad įvertinę savo apsilankymą pacientai buvo mažiau linkę duoti kyšį ir rečiau manė, kad tai padėtų gauti geresnes paslaugas. Tad kviečiu ir kitas gydymo įstaigas nebijoti eksperimentuoti ir imtis pokyčių“, - sakė I. Palaimaitė.
Lietuvos korupcijos žemėlapį galite peržiūrėti čia.
Plačiau apie tai, kas jau padaryta gydymo įstaigose, kovojant su korupcija, aprašyta Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje 2015-2019 šakinėje korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje programoje.